Rinkinyje saugomi V a. pr. Kr.–III a. įvairios paskirties ritualiniai ir buitiniai keramikiniai indai, jų fragmentai ir aliejinės lempelės.
Ankstyviausi iš jų, dekoruoti juodafigūre antikinių indų puošybos technika, priskiriami Antikos keramikos mokyklai. Didžiausią šio rinkinio dalį sudaro raudonfigūriai arba tik juoda bei raudona molio glazūra padengti indai, priskiriami įvairioms Pietų Italijos meninėms mokykloms, iš kurių puošnumu išsiskiria garsių Apulijos ir Kampanijos mokyklų IV–III a. pr. Kr. keramikos dirbiniai.
Iliustracija: Kilikas. III a. pr. Kr., Pietų Italija
Rinkinyje – per 1 000 eksponatų. Didžiausią kolekcijos dalį sudaro XVII–XX a. I p. pasaulietinės, mažesnę – bažnytinės paskirties komplektai bei pavieniai baldai: spintos, stalai, krėslai, sekreterai, komodos, veidrodžiai ir kt.
Jie pagaminti vietinių Lietuvos ir Vakarų ar Vidurio Europos (pvz., garsių Dancigo dirbtuvių) bei kitų Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos baldų meistrų. Įvežtinių baldų, kadaise naudotų Lietuvos didikų rezidencijų interjeruose, dvarų bei turtingų miestiečių namų reprezentacinėse patalpose, kolekcija atspindi įvairių Europoje vyravusių epochų stilistinius bruožus – nuo vėlyvojo renesanso iki moderno. Rinkinyje saugomi vieno žinomiausių Lietuvos XX a. I p. baldžių Jono Prapuolenio sukurti baldų komplektai, atspindintys autoriaus tautinio baldų stiliaus paieškas. Dauguma šio rinkinio baldų ir medžio dirbinių nuolat papildo ir atnaujina LNDM muziejaus padaliniuose veikiančias ekspozicijas bei parodas.
Iliustracija: Stalas. XIX a. I p., Prancūzija
Rinkinį sudaro per 30 000 saugojimo vienetų. Tai unikalūs gintaro gabalai bei inkliuzai, visapusiškai atskleidžiantys gintaro susidarymo procesus Žemės evoliucijos eigoje.
Gausi profesionalių dailininkų ir tautodailininkų dirbinių kolekcija (Felikso Daukanto, Kazimiero Simanonio, Liucijos Šulgaitės, Birutės Stulgaitės, Sigito Virpilaičio, Irenos ir Felikso Pakutinskų, Alberto Žulkaus, Reginos Andriekutės, Jono Liukaičio ir kt.). Rinkinyje saugomi ir modeliai-etalonai, gintaro meistrų sukurti Klaipėdos „Dailės“ kombinato mažatiražei produkcijai. Reikšminga žvalgomųjų ekspedicijų metu surinktų archeologinių radinių kolekcija, padedanti atskleisti ilgaamžes gintaro apdirbimo bei naudojimo tradicijas Lietuvoje.
Iliustracija: Gintaro verpstukas. XI-XII a., Daukšaičių kapinynas
Rinkinyje yra beveik aštuoni tūkstančiai XX–XXI a. pr. Lietuvos profesionaliosios keramikos eksponatų. Tai nacionalinės reikšmės kolekcija, plačiausiai atspindinti profesionaliosios keramikos raidą šalyje.
Joje – unikalūs šios dailės šakos korifėjų, pirmųjų keramikų-profesionalų – Liudviko Strolio, Jono Mikėno, Valdemaro Manomaičio, Vaclovo Miknevičiaus – autoriniai kūriniai, gamyboje dirbusių dailininkų sukurti modeliai-etalonai Vilniaus bei Kauno „Dailės“ kombinatų mažatiražei produkcijai, 1971 ir 1975 m. Vilniuje vykusių tarptautinių keramikos simpoziumų medžiaga, išeivijoje kūrusių dailininkų Jono Kvederavičiaus, Nijolės Sivickaitės-Mockienės, Eleonoros ir Aleksandro Marčiulionių, Jolantos Janavičienės darbai, išsamios žymių Lietuvos keramikų Juozo Adomonio, Algirdo Lauciaus, Mykolo Vrubliausko, Aldonos Ličkutės-Jusionienės, Gražinos Degutytės-Švažienės ir daugelio kitų kūrinių kolekcijos.
Iliustracija: Rytis Jakimavičius. Šuo. 1986, Vilnius
Rinkinyje sukaupta kone 13 000 saugojimo vienetų – laikrodžių bei jų konstrukcijų raidos istoriją iliustruojančių saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių modelių, laikrodininko dirbtuvės reikmenų.
Gausiausią rinkinio dalį sudaro mechaniniai laikrodžiai, atspindintys laikrodininkystės istoriją bei laikrodžių apdailos stilistinius bruožus. Vertingiausiais eksponatais laikomi XVI a.–XVII a. Lietuvos laikrodininkų dirbtuvėse pagaminti laikrodžiai. Gausu anglų, šveicarų, prancūzų, vokiečių ir kt. meistrų pagamintų konsolinių, statomų ant grindų, židinio, sieninių, kelioninių, kišeninių, rankinių, stalinių laikrodžių.
Iliustracija: Židinio laikrodis. XIX a., Prancūzija
Rinkinyje sukaupta per 40 000 numizmatikos, bonistikos, faleristikos, medalininkystės eksponatų. Monetos sudaro didžiausią rinkinio dalį, seniausios iš jų – Romos monetos. Vertingiausios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kaldintos monetos, kurių dauguma sukurtos Vilniaus monetų kalykloje. Ankstyviausios jų kaldintos XIV–XVI amžiuje.
Iš viso rinkinyje saugomos net 48 pasaulio šalių monetos. Kitą rinkinio dalį sudaro medaliai, plaketės, žetonai. Vertingiausi iš jų yra lituanistiniai XVI–XX a. medaliai. Minėtinas taip pat vertingas italų dailininko Džovanio Marijos Moskos, dar vadinamo Padovanu (Giovanni Maria Mosca, m. 1574), 1532 m. Krokuvoje sukurtas medalis „Bona Sforca (1494–1557)“, vokiečių dailininko Hanso Švarco (Hans Schwarz, g. 1492) 1527 m. Dancige Žygimanto Senojo (1467–1548) 60-ųjų gimimo metinių proga sukurtas medalis, olandų dailininko Steveno van Herveiko (Steven Cornelisz van Herwijck, apie 1530–apie 1567) 1561 m. Žygimanto Augusto (1520–1572) ir Kotrynos Habsburgaitės vedybų proga sukurtas medalis bei daugybė kitų XVI–XVIII a. lituanistinių medalių. Kitą šio rinkinio dalį sudaro Abiejų Tautų Respublikos, Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos bei kitų šalių medaliai. Dauguma jų sukurti XIX amžiuje. Rinkinyje taip pat saugomi religiniai medalikėliai ir kryželiai, tarp jų ir skirtieji seniausių bei garsiausių Lietuvos stebuklingųjų vietų Dievo Motinai: Trakų, Šiluvos, Aušros Vartų, Žemaičių Kalvarijos ir kt. Garbės ženklų ir apdovanojimų kolekcijoje – XIX a. Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vakarų Europos šalių ordinai, medaliai, ženklai už karinius ir kitus nuopelnus. Rinkiniui priskirta įdomi sfragistikos kolekcija. Nuo 1993 m. rinkinį ženkliai papildė iš Lietuvos banko gaunamos kolekcinės ir apyvartinės litų, nuo 2015 m. – eurų monetos, banknotų pavyzdžiai.
Iliustracija: Žygimanto Augusto (1545–1572) pusgrašis. 1547, Vilnius
Rinkinyje sukaupta per 1 600 eksponatų. Jį sudaro istoriniai Europos bei Tolimųjų Rytų ir XX a. II p. lietuviškojo porceliano dirbiniai. Istoriniame rinkinyje saugoma keletas ypač vertingų ankstyvojo europinio porceliano pavyzdžių, pagamintų iš raudonosios, dar žinomos kaip Betgerio (Johann Friedrich Böttger, 1682–1719), akmens masės.
Tai XVIII a. pr. Meiseno manufaktūroje sukurti dirbiniai. Nemažą rinkinio dalį sudaro žymiausių Vakarų Europos manufaktūrų (Meiseno, Vienos, Berlyno, Sevro), taip pat nedidelių Vokietijos, Bohemijos, Prancūzijos, Anglijos gamyklų dirbiniai: vazos, žvakidės, statulėlės, lėkštės, servizai. Vertinga istorinio rinkinio dalis – Baranivkos, Korecio bei privačių Rusijos fabrikėlių gaminiai. XX a. II p. lietuviškojo porceliano rinkinį sudaro autoriniai dailininkų kūriniai – Liucijos Šulgaitės kietojo porceliano plastinės kompozicijos, pagamintos Rygos porceliano fabrike, bei Lietuvos keramikų dirbiniai iš kaulo porceliano, sukurti Kauno „Jiesios“ keramikos gamykloje. Tai dailininkių Irenos Petravičienės, Aldonos Višinskienės, Lilijos Olšauskienės ir kt. dekoratyviniai komplektai, indai, servizai, sukurti 1981–1996 metais.
Iliustracija: Dama su kavalieriumi. XIX a. pab., Vokietija
Rinkinyje saugomi XX a. II p. – XXI a. pr. rišimo, pynimo, audimo, aplikacijos, siuvinėjimo, batikos ir mišriomis technikomis sukurti tekstilės eksponatai, sudarantys galimybę nuosekliai ir išsamiai atskleisti profesionaliosios tekstilės meninę raidą Lietuvoje. Daugiausia sukaupta dekoratyvinių sieninių, lygaus gobeleninio audimo kilimų, mažiau yra monumentalių, faktūrinių, reljefinių bei erdvinių tekstilės kūrinių.
Nedidelę grindų kilimų grupę sudaro vienetiniai autoriniai bei Lentvario kilimų fabrike išausti pramoniniai kilimai. Įdomi mažųjų formų tekstilė – mini kilimėliai-paveikslėliai – ir iš įvairiausių medžiagų sukurtos reljefinės bei erdvinės trimatės tekstilinės miniatiūros bei kiti objektai. Rinkinyje saugoma nemažai garsiausių Lietuvos XX a. II p. tekstilininkų – Juozo Balčikonio, Marijos Švažienės, Minos Babenskienės, Ramutės Jasudytės, Zinaidos Dargienės, Danutės Kvietkevičiūtės, Zinaidos Vogėlienės, Salvinijos Giedrimienės, Genoratos Razmienės, Felikso Jakubausko ir kiti kūriniai. Yra išeivijoje kūrusių menininkų (Magdalenos Birutės Stankūnienės, Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki) kūrinių. 2000 m. rinkinys pasipildė įdomia ir gausia (per 2 000 saugojimo vienetų) 1948–1970 m. Kauno tekstilės fabrike „Kauno audiniai“ dirbusio dailininko Romano Sirotskio šilko marginimo eskizų, projektų ir marginto šilko pavyzdžių kolekcija, perimta iš Literatūros ir meno archyvo.
Iliustracija: Zinaida Dargienė. Vakarai. III. 1977, Vilnius
Rinkinyje saugoma per 5 000 saugojimo vienetų, pagrindą sudaro gausi archeologinių keramikos, stiklo radinių medžiaga iš Vilniaus senamiesčio archeologinių kasinėjimų bei ekspedicijų po įvairias Lietuvos vietoves (Biržų ir Panemunės pilys, Karužiškių dvaras).
Tai XV-XVIII a. Lietuvos amatininkų dirbiniai ir jų fragmentai: įvairūs buitiniai indai, pypkės, architektūrinės paskirties čerpės ir plytos, kokliai puošnioms krosnims, dekoruoti gotikos, renesanso, baroko stiliaus augaliniais, geometriniais ornamentais, figūrinėmis kompozicijomis, herbais.
Iliustracija: Karūninis koklis. XVII a., Vilnius
Dizaino rinkinys pradėtas formuoti 2015 metais. Pagrindinis tikslas – rinkti ir kaupti vaizdinę bei archyvinę medžiagą apie XX–XXI a. dizaino vystymosi tendencijas Lietuvoje. Rinkinyje atsispindės visos dizaino šakos: pramoninis, grafinis, interjero, baldų bei drabužių dizainas, vertingiausi jų objektai, autoriai bei įmonės, kuriose šie dizaino objektai buvo kuriami.
Šiuo metu yra tvarkoma pramoninio dizaino pavyzdžių skaidrių kolekcija (joje maždaug 3 258 skaidrės). Tai buvusio Techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto XX a. 7–8 deš. kurtų techninių įrengimų, buities daiktų, informacinės grafikos ženklų pavyzdžių bei projektų vaizdai.
Kita ruošiama medžiaga – dailininkų rūbų modeliuotojų – Onos Birutės Vincevičienės ir Vytauto Vincevičiaus – kūrybinis palikimas: drabužių modelių projektai, eskizai ir pavyzdžiai, sukurti Vilniaus modelių namuose, taip pat liaudies kostiumų projektai XX a. 8–9 deš. vykusioms respublikinėms dainų šventėms.
Peržiūrimi ir jau suformuotieji muziejaus rinkiniai, kuriuose yra ir dizaino objektų: baldų, tekstilės, keramikos ir kt.
Artimiausiu metu rinkinys bus papildytas XXI a. žymiausių nusipelniusių Lietuvos dizainerių darbų pavyzdžiais. Tikimasi gauti archyvinės medžiagos iš Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros.
Iliustracija: Romanas Sirotskis. Šilko marginimo projektas. 1962, Kaunas. Kūrinio fragmentas
Rinkinys apima XVI–XX a. I p. laikotarpį. Vertingiausią jo dalį sudaro Vakarų Europos ir Lietuvos XVI–XIX a. pasaulietinės bei liturginės paskirties tekstilės eksponatai, Briuselio dirbtuvėse išausti gobelenai ir verdiūros.
Svarbi rinkinio dalis – didžiausia Lietuvoje kontušų, juostų bei liturginių rūbų kolekcija. Kadangi neturime išlikusių istorinio kostiumo pavyzdžių, liturginiams rūbams naudoti Lietuvos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos audyklose išausti audiniai, išsiuvinėti Lietuvos vienuolynuose, yra vienintelė autentiška medžiaga, leidžianti galimai rekonstruoti Lietuvos didikų, turtingų miestelėnų apdarams naudotus audinius. Kartu su istorine tekstile saugomos vertingos ir gana gausios biseriu siuvinėtų eksponatų bei vėduoklių kolekcijos.
Iliustracija: Vėduoklė. XVIII a., Vakarų Europa
Klaipėdos krašto XIX–XX a. pr. taikomosios dailės rinkinys pradėtas formuoti 1988 m., klaipėdiečio tautodailininko, restauratoriaus, visuomenės veikėjo, Kalvystės muziejaus įkūrėjo (1985 m.) Dionyzo Varkalio sukauptos kolekcijos pagrindu. Jis daugelį metų rinko buvusių Klaipėdos krašto gyventojų buities (keramikos, metalo) dirbinius, faleristikos, bonistikos pavyzdžius.
Kolekcijos porceliano, fajanso indai bei skulptūrėlės, bronzinės, sidabro lydinių bei kt. metalų žvakidės, vazos, stalo reikmenys ir papuošalai primena Mažosios Lietuvos krašto gyventojų kasdieninę buitį, atspindi vidutinio luomo bei miestiečių estetinį suvokimą. Dalis keramikos dirbinių – puodeliai, lėkštės ir kiti įvairūs suvenyriniai indai – puošti Klaipėdos bei rytų Prūsijos krašto vietovių vaizdais. Keramikos dirbiniai pažymėti garsių Vokietijos (Meiseno, Altvaserio, Ilmenau, Tyfenfurto, Anaburgo ir kt.), taip pat Rusijos (M. S. Kuznecovo), Anglijos (Vedžvudo) porceliano ir fajanso fabrikų ženklais.
Iš metalo dirbinių išsiskiria Nidos dailininko kolonijos globėjo Hermano Blodės viešbučio metaliniai indai su įspaudais, autoriniai įvairių Europos kraštų dailininkų darbai, Pirmosios Lietuvos Respublikos medaliai ir kt.
Kolekcija vertinga ir meniniu požiūriu, ji reprezentuoja Europoje XIX–XX a. pr. vyravusius dailės stilius – bydermejerį, istorizmą, secesiją, art deco.
Iliustracija: Peilis popieriui pjaustyti. XX a. pr., Prancūzija
Rinkinį sudaro XVI–XX a. dirbiniai, pagaminti iš aukso, sidabro, vario, žalvario, alavo ir kitų metalų. Iš viso šiame rinkinyje yra per 3 000 eksponatų. Tai Lietuvoje gaminti bei iš Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos šalių atvežti liturginiai reikmenys bei pasaulietiniai buities ar interjero gaminiai: stalo indai ir įrankiai, apšvietimo priemonės, smulkioji plastika, juvelyrika. Sukauptuose dirbiniuose atsispindi senųjų Lietuvos meistrų ir Vakarų Europos auksakalystės tradicijos.
Išskirtinis XX a. II p.–XXI a. pr. Lietuvos metalo plastikos ir juvelyrikos rinkinys. Jame saugomi pirmųjų šios srities profesionalų – Tiju Enės Vaivadienės, Vytauto Budvyčio, Elinos Budvytienės – kūriniai: dekoratyvinės vario plokštės, indai, papuošalai. Rinkinyje saugomi žymiausių metalo dailininkų ir juvelyrų darbai: Kazimiero Simanonio, Aleksandro Šepkaus, Birutės Stulgaitės, Marytės Gurevičienės, Arvydo Gurevičiaus, Vytauto Matulionio, Žilvino Bautrėno, Sigito Virpilaičio ir kt. Atskirą dalį sudaro Vilniaus ir Klaipėdos „Dailės“ kombinatuose sukurti juvelyrinių dirbinių etalonai.
Iliustracija: Indų komplektas. 1896-1915, Lenkija
Rinkinyje sukaupta per 1 000 istorinės ir šiuolaikinės odos dirbinių. Istorinio laikotarpio odos eksponatų grupė negausi. Joje daugiausia religinio turinio knygų (mišiolų, brevijorių, maldaknygių) įrišimų pavyzdžių. Yra medžioklės krepšių. Vertingiausiu rinkinio eksponatu laikomas nežinomo Lietuvos XVIII a. II p. meistro sukurtas antepediumas.
Didžiausią rinkinio dalį sudaro XX a. 7–9 deš. šiuolaikinės odos eksponatai. Tai dailininkų profesionalų – Valdemaro Manomaičio, Marijos Baltuškienės, Felikso Daukanto, Stanislovo Jančiuko ir kt. – Kauno bei Vilniaus „Dailės“ kombinatams sukurti serijinei gamybai skirti etalonai: albumai, dėžutės, rankinės, rašomųjų stalų komplektai, užrašų knygelės, piniginės, aprangos aksesuarai, suvenyrai. Vienetiniai autoriniai odininkų kūriniai – knygos, albumų viršeliai, dėžutės, dekoratyviniai pano – atspindi įvairesnę dailiosios odos dirbinių meninę raišką. Suformuotos odininkų – Zitos Kreivytės, Rimanto Dūdos, Elgos Boči, Danutės Mertingaitės-Gajauskienės, Dalios Šaulauskaitės, Liongino Vasiliausko ir kt. – kūrinių kolekcijos.
Iliustracija: Valdemaras Manomaitis. Albumas „Verpstė”. 1957, Kaunas
Stiklo rinkinyje sukaupta per 900 saugojimo vienetų. Tai istoriniai ir šiuolaikiniai Lietuvos bei užsienio šalių kūrėjų stiklo dirbiniai. Istorinį rinkinį sudaro XVIII–XX a. I p. Vokietijos, Čekijos, Rusijos ir kitų Europos manufaktūrų gaminiai: spalvoto ir bespalvio stiklo vazos, taurės, stalo komplektai. Tarp jų yra keletas klasicizmo stiliaus taurių, pagamintų Radvilų stiklo manufaktūroje Urečoje. Dekoratyvumu ir technologijų įvairove išsiskiria art noveau stiliaus dirbiniai, tarp kurių saugoma ir dėžutė, pagaminta vieno žymiausių šio stiliaus pradininkų – Emilio Gallė (Émile Gallé, 1846–1904) – dirbtuvėje.
XX a. II p. rinkinyje – Lietuvos autorių darbai. Ypač vertingi lietuviško stiklo pradininko Stasio Ušinsko dirbiniai, sukurti iš plonasienio pūsto stiklo, dekoruoti glazūromis. Rinkinyje saugomi ir S. Ušinsko pasekėjų – dukterų Filomenos ir Jūratės Ušinskaičių bei dailininkės Vitalijos Blažytės – darbai. Modernaus lietuviško stiklo raidą atspindi Gražinos Didžiūnaitytės, Algimanto Žilio, Ramūno Balsio, Zaurbeko Muldarovo dekoratyvinės kompozicijos, sukurtos iš daugiasluoksnio spalvoto stiklo. Šių autorių kūriniams būdinga formavimo būdų ir eksperimentinių atlikimo technikų įvairovė. Konstruktyviąją kryptį reprezentuoja ankstyvieji Vytauto Janulionio, Artūro Rimkevičiaus, Remigijaus Kriuko kūriniai.
Iliustracija: Vytautas Janulionis. Dekoratyvinė kompozicija „Akvariumas”. 1983, Kaunas
Atnaujinta: 2016-08-12
