Edukacinė programa parodoje „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“

2025 m. kovo 5 – rugsėjo 14 d.

Žydų vizualusis menas, kaip vienatinio Dievo akivaizdoje kuriamas simbolis, ne visada atitiko Vakarų  dailės sampratą ir formavosi stipriai veikiamas religijos, ypač antrojo Dievo įsakymo bei skirtingo ir kintančio jo išaiškinimo. Neabejotiną įtaką dailei darė ir tai, kad žydai buvo diasporoje, greta gyvenusių tautų tradicijos. XVIII a. pab.–XIX a. visoje Europoje įsibėgėjusi modernizacija, Haskalos platinamos idėjos ir kiti istoriniai įvykiai neišvengiamai ėmė keisti ir žydų dailės suvokimą.

 

2025 m. YIVO instituto įkūrimo Vilniuje šimtmečio proga rengiamos parodos atspirties tašku tapo antrasis Dievo įsakymas ir jo skirtingos interpretacijos judaizmo tradicijoje ir krikščioniškoje civilizacijoje. Vis dėlto paroda ne tik pristato tradicinės žydų dailės palikimą ar greta koegzistavusių kultūrų tarpusavio ryšius, atsispindinčius meninėje erdvėje, bet ir suvienija vienam iš svarbiausių prieš šimtmetį iškeltų YIVO tikslų – saugoti, studijuoti, skleisti ir įamžinti žinias apie litvakų kultūrą ir istoriją. 

 

 

Priesakai 

 

Antrasis Dievo įsakymas „Nedirbk sau drožinio“ (hbr. Lo ta’aseh lecha pesel) – svarbi judaizmo dalis. Judaizme Dievas yra visur esantis ir neturintis fizinės formos, todėl negali būti vaizduojamas ar interpretuojamas per meną. Nors Dievo įsakymų turėtų būti laikomasi tiesiogiai, vis dėlto skirtingose žydų tradicijose rabinai antrąjį įsakymą aiškina skirtingai. Regis, dominuoja aiškinimas, kad šis draudimas galioja dieviškosioms figūroms, tačiau vaizduoti žmones, gyvūnus ar kraštovaizdį nėra draudžiama, svarbu, kad meno kūriniai netaptų garbinimo, kulto objektu. Tad judaizmas meno nedraudžia, jis kuria savitą, kitokį nei krikščioniškoje aplinkoje santykį su juo.  

 

 

Kasdienybės ritualai

 

Šabatas, žmogaus gyvenimo ir metų cikliškumą žyminčios šventės, buvo neatsiejamos nuo ritualų, todėl žydų meno estetika pirmiausia reiškėsi ne kasdien naudojamuose daiktuose, bet sinagogose ir namuose atliekamų ritualų aplinkos ar reikmenų, kurie buvo svarbūs įgyvendinant priesakus (micvot), puošyboje. Ritualinių objektų dekoravimas tapo viena ryškiausių vizualaus ir drauge griežtai funkcionalaus meno raiškos sferų. Iš specifinio santykio su religija gimstantys estetiniai sprendimai buvo matomi ir žydų aprangoje. Tiesa, tai būdinga labiau moterų kostiumui – tradiciniais ornamentais siuvinėtiems korsažams (vestl), prijuostėms (fartuch) ir galvos apdangalams.

 

 

Žvilgsnių trajektorijos 

 

Žydų ir greta gyvenusių bendruomenių žvilgsnis buvo dvikryptis – bendruomenės natūraliai susitikdavo miesto ir miestelio aplinkoje. Prisilietę prie kitos, istoriškai konkuruojančios religijos, jos esmės vizualizacijos, žydų menininkai ir amatininkai kūrė subtiliai tiksliai, o gal tik atkartojo krikščioniškąją simboliką. Krikščionys dailininkai XIX a. lyg susitarę ėmėsi eskizuoti ir tapyti tradicinį gyvenimo būdą praktikuojančius žydus, nujausdami Haskalos iš Vokietijos nešamus pokyčius ir žingsnį emancipacijos link. Tai, ką sunkiau pamatyti Lietuvos dailėje, be žydiškumo požymių, žvelgiant normalaus europietiško gyvenimo žvilgsniu, yra žydų buržua. Nors ir iš tikrųjų egzistavę, žydai su pudruotais perukais ir žydės su dekoltė aplenkė mūsų regiono menus, o įsivaizduojami tradicinę aprangą dėvintys ir galvas dengiantys žydai ir žydės tapo „teisingo“ standartinio vaizdavimo kanonu.

 

 

Slinktys 

 

XVIII a. pab. Vokietijoje prasidėjęs Haskalos judėjimas skatino žydus integruotis į greta gyvenusių tautų ir europinę kultūrą, įsitraukti į pasaulietines studijas. Vakarų Europoje dėl šio sąjūdžio jau XIX a. I p. sparčiai didėjo žydų emancipacija ir atvirumas aplinkinėms kultūroms, tačiau dėl sudėtingų politinių sąlygų carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje ir žydų diskriminacijos šie pokyčiai buvo lėtesni ir vėlesni. Čia persekiojimų akivaizdoje siekusios išlikti, todėl vieningos žydų bendruomenės ilgiau buvo uždaros, konservatyvios, ne taip greitai priimančios pokyčius ir naujoves. Tačiau XIX a. viduryje Haskalos idėjos vis dėlto rado savo vietą didesniuose miestuose, taip pat ir Vilniuje. Žydai vis labiau įsitraukė į Vakarų civilizacijoje tradicinėmis laikomas dailės šakas – tapybą, skulptūrą, grafiką, o žydų dailės kūriniai tapo pasaulietiniai.  

 

 

Pokyčiai 

 

Laikotarpis tarp dviejų karų nostalgiškai išskirtinis ir mitologizuotas abiejų pusių –  lietuvių ir žydų, lydimas kirbančio klausimo, kas būtų ir kaip būtų, jei nebūtų Holokausto? Veiksmas, dinamika, kūryba ir jos alkis, atsivėrusios galimybės, išskirtinumas, bendravimas ir tarpkultūrinės įtakos – tai tik dalis požymių, nusakančių šį tarpsnį. Ir šiuos požymius užbraukiantis Holokaustas, nejautra ir vėliau mokymasis būti ir suprasti… Galiausiai dabarties etapas, kai paveldas ir menas tampa jungtimi. 

 

 

Viešos paskaitos  

 

Kovo 12 d. 17.30 val.

„Turi būti atskirti visuomenės akyse nuo kitų žmonių“: vizualinės žydų atskirties ir maskavimo praktikos Lietuvoje ir Europoje

Dr. Jurgita Verbickienė

 

Balandžio 22 d. 17.30 val.

Antrasis Dekalogo įsakymas. Kodėl susiformavo negatyvus požiūris į žydų dailę?

Dr. Vilma Gradinskaitė

 

Balandžio 23 d. 17.30 val.

Tarp teksto ir vaizdo. Žydų kultūros modernėjimo meninė raiška XVIII–XX a.

Dr. Lara Lempertienė

 

Gegužės 13 d. 17.30 val.

Kasdienybės ir amžinybės ženklai sinagogų dekore

Dr. Rūta Ostrovskaja

 

Gegužės 20 d. 17.30 val.

Ankstyvoji Lietuvos fotografija: žydai šiapus ir anapus objektyvo

Dr. Dainius Junevičius

 

Gegužės 27 d. 17.30 val.

Jewish Vilnius through the eyes of Moi-Ver

Dr. Arnaud Bikard

 

Rugsėjo 2 d. 17.30 val.

Pokalbis su Eugenijumi Bunka

Moderuoja dr. Jurgita Verbickienė

 

Rugsėjo 9 d. 17.30 val.

Prisiminti nežinomą: žydų paveldas šiandienos Vilniuje

Dr. Giedrė Mickūnaitė

 

 

Dokumentinio filmo peržiūra Prancūzų institute Lietuvoje (Didžioji g. 1, Vilnius)

Vilniaus Didžiosios sinagogos paslaptys (rež. Loïc Salfati)

Balandžio 16 d. 17.30 val.

Rugsėjo 10 d. 17.30 val.

 

 

Ekskursijos 

 

Nemokamos sekmadienio ekskursijos su muziejaus gide* **

Balandžio 6 d. 13 val.

Gegužės 11 d. 13 val.

Birželio 8 d. 13 val.

Į nemokamas ekskursijas su parodos kuratorėmis ir sekmadienio ekskursijas su muziejaus gidėmis registruojamasi likus savaitei iki renginio

* Nemokamoje ekskursijoje dalyvaujama įsigijus muziejaus lankytojo bilietą

** Ekskursiją su muziejaus gidu galima užsisakyti ir individualiai, iš anksto susitarus el. paštu gidai.vpg@lndm.lt arba telefonu +370 681 90 329

 

 

Viešos edukacijos

 

Balandžio 26 d. 13 val.

Gyvenimo šventės

 

Gegužės 17 d. 13 val.

Kelionė knygomis

 

Į viešas edukacijas registruojamasi likus savaitei iki renginio.

 

 

Edukaciniai užsiėmimai

 

Gyvenimo šventės

Kad ir kokią religiją išpažintų, kad ir kur gyventų ir kokia kalba kalbėtų, žmonės nuo seniausių laikų bendruomeniškai švenčia džiaugsmingus gyvenimo įvykius – vaikų pilnametystę, vestuves, simbolinį ir kalendorinį metų virsmą ir t. t. Žydų bendruomenėse minint šias šventes itin svarbios buvo judaizmo tikėjimo raštuose nurodytos taisyklės. Vaikščiodami po parodą kartu atrasime, kaip greta gyvenančių žydų šventes ir su jomis susijusius atributus matė ir užfiksavo Europos dailininkai, kalbėsimės, kaip gali būti suprantami jų kūriniuose aptinkami žydų kultūros ir kasdienybės vaizdiniai. Ilgėliau stabtelėsime prie XIX a. nutapyto Vincento Smakausko paveikslo „Žydų vestuvės“. Šį paveikslą bandysime prakalbinti kaip istorinį šaltinį, pasakojantį Lietuvos ir Lenkijos žydų kasdienybės istoriją. Per praktinį užsiėmimą, prisimindami parodoje matytas ir aptartas tradicines žydų vestuvių sutartis (ketubas), rašysime ir dekoruosime savo draugystės (su klasės bičiuliu, sese, seneliu ir t. t.) susitarimą.

Skirta 3–8 klasių moksleiviams, bet gali būti pritaikoma ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Ypač rekomenduojama 6 klasės moksleiviams, kurie pagal istorijos dalyko programą šioje klasėje susipažįsta su Lietuvos žydų bendruomenės istorija, religija, kultūra ir tradicijomis.

 

Kelionė knygomis

Knygas skaityti individualiai ir bendruomenėje – tai neatsiejama nuo žydų religinės tradicijos, o vėliau – ir nuo pasaulietinės kultūros. Edukacijos metu susipažinsime su pagrindiniais judaizmo religiniais tekstais – Tora ir Talmudu, išsiaiškinsime, kaip jie skaitomi. Kartu leisimės į knygų raidos kelionę – nuo rankraščių, inkunabulų, iki pirmųjų leidyklų ir pasaulietinės literatūros išpopuliarėjimo. Istoriškai vertinsime moterų santykį su skaitymu žydų bendruomenėse ir ankstyvą vaikų susidūrimą su knygų pasauliu tradicinėje žydų kultūroje. Praktinėje edukacijos dalyje susipažinsime su hebrajų kalbos raidynu, sužinosime, kuo Rytų Europos žydų kalba – jidiš – skiriasi nuo hebrajų, bandysime savo vardus užrašyti hebrajų kalbos alfabeto raidėmis. Ar žinote, kad hebrajų raidės naudojamos ir skaičiams užrašyti? Kartu atrakinsime šį kodą ir hebrajiškomis raidėmis užrašysime savo gimimo datas.

Skirta 5–9 klasių moksleiviams, tačiau gali būti pritaikoma ir vyresnio amžiaus vaikams.

 

YIVO pasaulio žemėlapyje

Garsieji XX a. mokslininkai Zigmundas Froidas ir Albertas Einšteinas ne itin mėgo vienas kitą, bet vienas dalykas juos vienijo – tai YIVO. Lygiai prieš šimtą metų Vilniuje savo pirmąsias duris atvėręs YIVO – Žydų mokslinių tyrimų institutas – nuo pat pradžių buvo ne tik lokalus reiškinys, jis susiejo Vilnių su jidiš kalbą ir kultūrą vertinančiais žydais visame pasaulyje, o Z. Froidas ir A. Einšteinas tapo YIVO garbės prezidiumo nariais. Tačiau XX a. neramumų blaškomam institutui, kaip ir jo saugotoms vertingoms knygų bei meno kūrinių kolekcijoms, teko nuolat ieškoti naujo ir saugaus prieglobsčio. Tokį prieglobstį Antrojo pasaulinio karo metais jis rado Niujorke. Edukacinį pasivaikščiojimą šįsyk pradėsime nuo paskutinės ekspozicijos salės, joje susipažinsime su trilerio verta YIVO ir jį kūrusiųjų istorija, tada lankysimės kitose erdvėse, it detektyvai ieškosime kūrinių, kuriuos iš savo saugyklų šiai parodai paskolino YIVO, ir svarstysime, kaip jie siejasi su pirmine YIVO misija – saugoti ir puoselėti jidiš kalbą ir ja kuriamą kultūrą. YIVO pažinimą užbaigsime edukacine pramoga-žaidimu – pasidaliję į dvi grupes iš anksto paruoštuose žemėlapiuose turėsime kuo greičiau pažymėti YIVO sąsajas su pasauliu.

Skirta 9–12 klasių moksleiviams ir suaugusiesiems.

 

Registracija į edukacinius užsiėmimus tel. +370 682 45 314, el. paštu augustina.ivanauskaite@lndm.lt

 

 

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA

Didžioji g. 4, Vilnius

Tel. +370 5 261 1685, el. paštas vpg@lndm.lt

 

Sekite mus socialiniuose tinkluose:

 

Facebook https://www.facebook.com/VilniausPaveiksluGalerija

Instagram @vilniauspaveikslugalerija

 

Darbo laikas:

II 10.00–20.00

III–VI 10.00–18.00

VII 11.00–17.00

 

Galerija nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis. Prieš valstybines šventes dirba valanda trumpiau.

Bilietų kainos
Suaugusiesiems – 6 Eur
Kaina su nuolaida – 3 Eur
Gido paslaugos lietuvių kalba – 20 Eur, kita kalba – 25 Eur

Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams lankymas nemokamas

 

Edukacinių užsiėmimų kainos

Vaikams – 3 Eur

Suaugusiesiems – 5 Eur

Nemokamai užsiėmimus lanko mokinius lydintis mokytojas, ikimokyklinio amžiaus vaikai, našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis)

Edukaciniai užsiėmimai vyksta

II–V 10.00–17.00

 

Parodos organizatoriai: LNDM Vilniaus paveikslų galerija, YIVO institutas

Kuratorės: Jurgita Verbickienė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Aistė Bimbirytė

Architektė Austė Kuliešiūtė-Šemetė

Dizainerė Miglė Datkūnaitė 

Vertėja Raminta Bumbulytė

Edukacinės programos sudarytoja Akvilė Naudžiūnienė

 

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

 

Partneriai / Partners: [logo] Marco Chagallo asociacija, BTA draudimas, Žemaičių muziejus „Alka“, Panevėžio vyskupija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Pakruojo krašto muziejus, Pakruojo rajono savivaldybė, „KR Art Services“, Trakų istorijos muziejus, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Žiežmarių kultūros centras, Lietuvos muitinė, Prancūzų institutas Lietuvoje, „AD Rem Transport“, Bažnytinio paveldo muziejus, Viešbutis „Narutis“, Eugenijus Bunka, dr. Jaunius Gumbis, Loic Salfati, Eglė Ridikaitė, Daumantas Todesas

 

Informaciniai partneriai / Media sponsors: LRT, JCDecaux Lietuva

​

Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. +370 5 261 1685
vpg@lndm.lt