LNDM Prano Domšaičio galerijoje – freskos ir mozaikos klasikės Angelinos Banytės darbų paroda

Parodos atidarymas 2024 m. liepos 11 d., ketvirtadienį, 18 val. 

 

LNDM Prano Domšaičio galerija liepos 11 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į parodos „Angelina Banytė: modernios freskos ir mozaikos klasikė“ atidarymą. Angelina Banytė – dailininkė monumentalistė, kurianti freskos, sgrafito ir molbertinės tapybos technikomis. Jos darbų galima pamatyti įvairių šalies miestų viešosiose erdvėse. Aplankyti Vilniaus dailės akademijos profesorės Ramutės Rachlevičiūtės kuruojamą parodą ir iš naujo atrasti uostamiestyje kuriančią menininkę lankytojai kviečiami iki gruodžio 1 d.  

 

„Paroda „Angelina Banytė: modernios freskos ir mozaikos klasikė“ – tarsi klaipėdietiško ciklo tęsinys. Šiais metais galerijoje pristatome du vyresniosios kartos menininkus, kultūros magistrus, gyvenančius ir kuriančius Klaipėdoje, – skulptorių Algirdą Bosą ir monumentalistę Angeliną Banytę. Abu menininkai į Klaipėdą atvyko 8 deš. ir iki šiol savo kūryba uostamiesčiui suteikia išskirtinumo. Minėtus kūrėjus vienija ne tik geografinė vieta, bet ir kūryboje ryškus poromantinis požiūris į gamtą, universalią žmogaus prigimtį bei istorinę praeitį“, – teigia LNDM Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.  

 

Dailininkai tapytojai Angelina Banytė ir Juozas Vosylius Laikrodžių muziejaus kiemelyje
Dailininkai tapytojai Angelina Banytė ir Juozas Vosylius Laikrodžių muziejaus kiemelyje, Klaipėda, Vytauto Karaciejaus negatyvas, 1996, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

 

Menininkė, kuriai nereikia molberto  

Parodoje „Angelina Banytė: modernios freskos ir mozaikos klasikė“ eksponuojama daugiau nei 60 menininkės kūrinių iš Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų, tapybos darbai, eskizai ir freskų bei mozaikų projektai iš dailininkės dirbtuvių. Klaipėdoje gyvenančios menininkės A. Banytės darbai – monumentalūs, stebinantys išskirtine raiška, skaidrumu. Per keturiasdešimt penkerius kūrybos metus menininkė sukūrė kompozicijų, kurių bendras plotas – daugiau nei 1000 m2 

 

„Mano darbai – tik užsakymai architektūroje. Todėl, jeigu nėra sienų freskoms, tai nėra ir manęs“, – teigia A. Banytė. 

 

Dailininkė sienų tapybos kompozicijas kūrė įvairių šalies miestų viešosiose erdvėse, visuomeniniuose interjeruose. A. Banytės darbą „Dainavos šalis“ galima pamatyti Druskininkų „Dainavos“ sanatorijoje. Menininkės kūrinių taip pat yra poilsio namuose „Gintaras“ ir „Pušynas“ Palangoje, viešbučio „Nidos smiltė“ kiemelyje Nidoje. Vilniuje A. Banytė kartu su savo mokytoja Sofija Veiveryte bei tapytoja Natalija Daškova sukūrė savo žymiausią ir didžiausios apimties freską  „Mūsų kraštas“.  

 

„A. Banytė priklauso monumentalistų tapytojų kartai, kuriai, perkeltine prasme kalbant, nereikėjo molberto. Menininkė prie sienos stovėjo taip kaip kiti prie molberto. Grynosios tapybos meistrui pora kvadratinių metrų yra nemažai, o monumentalistei A. Banytei įprastas vidutinis formatas – apie 15 kvadratinių metrų. Tų sienų, ant kurių lėtai, kiek leido technologija ir kūrybinės jėgos, gimdavo monumentaliosios tapybos, freskos, sgrafito, mozaikos kūriniai, tikrai daug“, – teigia parodos kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė.  

 

Angelina Banytė, Režisieriaus Povilo Gaidžio portretas
Angelina Banytė, Režisieriaus Povilo Gaidžio portretas, drobė, aliejus, 1987, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

 

Įkvėpimą atradusi Klaipėdoje    

Apžvelgdama menininkės kūrybinį kelią, parodos kuratorė R. Rachlevičiūtė teigia, kad likimas A. Banytei buvo dosnus: „Ji mokėsi trečiojoje čiurlioniukų laidoje, 1968 m. baigė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, diplominiam darbui vadovavo tapytojas Vytautas Ciplijauskas. Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) studijavo freską ir mozaiką pas prof. Sofiją Veiverytę. Dailininkė perėmė savo mokytojos meistriško piešinio, preciziškai tikslaus ir ekspresyvaus, stilių, pati jį savaip ištobulino, sukūrė savitą architektoninio mąstymo ir erdvės pajautimą. Dar studijuodama 1973 m. Banytė sukūrė įspūdingą freską „Šventė.“  

 

„1974 m. baigusi studijas, dailininkė ieškojo, kur apsistoti, susikurti gyvenimo ir kūrybos sąlygas. 1976 m. legendinis Klaipėdos miesto puoselėtojas Alfonsas Žalys pakvietė talentingą menininkę į uostamiestį, skyrė jai butą bei dirbtuvę ir taip sudarė sąlygas gyventi ir kurti. 1978-ieji svarbūs dailininkės gyvenime – tada ji surengė pirmąją individualią kūrybos parodą ir buvo priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą“, – pasakoja parodos kuratorė R. Rachlevičiūtė.  

 

Klaipėda menininkės gyvenime ne tik žymi svarbų kūrybinio kelio etapą, būtent šiame mieste galima pamatyti daugiausia A. Banytės kūrinių. Klaipėdiečiams žinoma menininkės freska „Medicina“ Klaipėdos ligoninėje, „Paukščiai“ Klaipėdos gimdymo namuose, „Laikas ir Klaipėda“ (kartu su J. Vosyliumi) – LNDM Laikrodžių muziejuje, freskų ciklas Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. A. Banytė taip pat kuria religinės tematikos kūrinius, kuriuos galima išvysti Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčioje, Lėbartų kapinių koplyčios fasade (kūrinys sukurtas kartu su Arvydu Bumbliu). Vienas naujausių ir didžiausių menininkės darbų – mozaika „Švč. Mergelė Marija – visų šventųjų ir ligonių globėja“ Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios Klaipėdoje fasade. 

 

2013 m. A. Banytei už išskirtinius nuopelnus monumentaliosios tapybos srityje suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.  

 

 

Kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė 
Koordinatorė Aurelija Malinauskaitė 
Parodos architektė Ieva Glumac 
Dizainerė Loreta Uzdraitė 

 

Parodai kūrinius skolino pati menininkė A. Banytė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Klaipėdos dramos teatras, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Birutė Jokužienė, Edmundas Kolakauskas, Giedrius Lukaševičius.