Ingryda Suokaitė ir Rolandas Helmeris. Dialogai: spalvos ir struktūros

2024 gegužės 9 – birželio 30 d.

Dailininkų pora Ingryda Suokaitė ir Rolandas Helmeris jau daugiau nei 40 metų gyvena Vokietijoje, o juos vienija  neblėstanti aistra menui ir kūrybai. Šį duetą Lietuvos žiūrovai pažįsta nuo 2018 m., kai Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) pakvietė juodu surengti parodą Vilniaus paveikslų galerijoje. Geranoriška abiejų menininkų valia LNDM rinkiniai pasipildė vertingais jų šiuolaikinio meno kūriniais. Po to dueto parodos eksponuotos kitose Lietuvos muziejų erdvėse: Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (2019), Prano Domšaičio dailės galerijoje Klaipėdoje (2022), Žemaičių dailės muziejuje Plungėje (2023). Buvo  išleistas išsamus jų kūrybos katalogas.    

 

I. Suokaitės ir R. Helmerio kūrybos paroda Kauno paveikslų galerijoje, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (NČDM) padalinyje, yra seniai puoselėtos menininkų svajonės išsipildymas, lydimas ir naujausių kūrinių dovanojimų abiem svarbiausiems Lietuvos muziejams. NČDM maloniai sutikus tapti šio projekto partneriu, LNDM inicijavo menininkų kūrinių atranką ir jų parvežimą iš dirbtuvių Alinge (Alling) ir Eichenau Vokietijoje. Šią parodą galime vadinti retrospektyvine: pristatomas daugiau nei šešis dešimtmečius apimantis menininkų kūrybinis laikotarpis (1963–2024), eksponuojama per šimtą tapybos ir grafikos kūrinių, skulptūrinių objektų. Įtaigūs abiejų kūrėjų darbai alsuoja spalvų ir plastinių struktūrų jėga, kuria nenutrūkstamą abipusį meninį dialogą. Jų kūrybos garsai skamba darniai, aiškiai ir skirtingomis intonacijomis. 

 

R. Helmeris yra plačiai Vokietijoje žinomos konkrečios geometriškos-abstrakčios dailės tendencijų atstovas. Jo kūryba remiasi tiksliai apskaičiuotu spalvų, linijų, formų ir plokštumų konstravimu. Menininkas teigia, kad jo darbuose pasitelkti „grynai forminiai elementai, kaip antai spalvos ir formos, plokštumoje ir erdvėje egzistuoja ne kaip abstrahuojantys ženklai, vaizdingai perteikiantys gamtos pojūtį, bet yra konkrečios priemonės, padedančios transponuoti konstruktyviąją paveikslo idėją“. R. Helmerio kūryba inspiruota Bauhauzo mokyklos tradicijų, jungiančių abstrakcionizmo, optinio meno, siurrealizmo ir abstraktaus ekspresionizmo tendencijas. Savo plastinės raiškos ieškojimus jis plėtoja ciklais, pasitelkdamas tapybos, grafikos, šilkografijos, giclée spaudos, reljefinių paviršių formų, stiklo, koliažų ir piešinių technikas. Kruopščiai kurtuose menininko kompozicijų cikluose atsiskleidžia begalinė variacijų įvairovė. Pastaruoju metu jis itin susitelkęs į erdvines tapybines kompozicijas – spalvotų kreidelių ir akrilo technika kuriamas abstrakcijas.

 

Lietuvių  kilmės dailininkė I. Suokaitė parodoje eksponuoja tapybos drobes, koliažus ir optinius grafikos atspaudus. Jos kūrybai būdingi itin lakoniški skambių spalvinių dermių ir išgrynintos formos kūriniai. Kuria spalvomis, tarsi įkūnydama savo mokytojo Georgo Meistermanno tezę „Žmogaus gyvenimas apgaubtas spalvų“, ir šią tapybinės kalbos sampratą formuoja drąsiai bei atvirai, nepalikdama vietos niuansams. Menininkei svarbūs spalvų kontrastai, itin ekspresyvios, temperamentingo dinamizmo kupinos struktūros, paryškinamos koliažo technika.  Vienur  svarbiausią vaidmenį  atlieka dinamiški, optiškai veržlių formų spalviniai pavidalai, įrėminti arba akcentuoti kontūrais-virvėmis (I. Suokaitės vadinamais „šniūrais“). Kita darbų grupė – minimalistinės baltų tonų kompozicijos su dominuojančia tuščia erdve, kartais sutrikdoma spalvingo koliažo ar geometrinių struktūrų akcentų.

 

Parodoje pristatomi ir menininkų kūrybos proceso epizodai, užfiksuoti vaizdo medžiagoje ir fotografo Thomaso Wielando fotografijose.

Parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė

 

 

Organizatorius Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Partneris Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Kuratorė Nijolė Nevčesauskienė

Koordinatorės: Regina Urbonienė, Eglė Komkaitė

Dizainerė Loreta Uzdraitė