Egzotinė profesija ir šeši specialistai Lietuvoje: apie mus sklando legendos
„Meno kūrinių ant popieriaus restauravimo specialistų Lietuvoje mažiausiai. Šiandien tik šeši“, – pasakojimą pradeda meno kūrinių ant popieriaus restauratorė ekspertė, dirbtuvių vadovė Eglė Piščikaitė.
E. Piščikaitė lydi į Prano Gudyno restauravimo centre esantį Meno kūrinių ant popieriaus restauravimo skyrių. Čia restauruojami visų rūšių estampai, žemėlapiai, dokumentai, konservuojamos fotografijos. Taigi, šeši žmonės aptarnauja visą Lietuvą, tad nenuostabu, kad darbams tenka pastovėti eilėje.
„Iš vienos pusės, tai labai vertintina, iš kitos pusės, tai beprotiška atsakomybė, nes neturi jokios galimybės sugadinti. Įsivaizduokite, jei ant stalo guli Čiurlionio kūrinys, kokio lygio tai atsakomybė“, – apie profesijos išskirtinumą ir atsakomybę kalba restauratorė ekspertė E. Piščikaitė.
Šį kartą prieš restauratorių ir laidos žiūrovų akis – unikalus ir išskirtinis iš Valdovų rūmų muziejaus atkeliavęs albumas. Jį kūrė su Lietuva susijęs dailininkas Pranciškus Smuglevičius. Restauratorių pasakojimas nuveda į laikus, kai būdamas maždaug 17 metų P. Smuglevičius išvyko studijuoti į Romą.
Tada, maždaug 1774 metais, Romoje prasidėjo kasinėjimai ir buvo rastos antikinės pastatų liekanos su 16 kambarių, kurių sienos ir lubos buvo dekoruotos freskomis. Albume ir pamatysime šias ypatingo dėmesio sulaukusias freskas, o jose – antikinių mitologinių istorijų įvairiausi siužetai.
Visą rinkinį sudaro 61 darbas. Albumas sukurtas 1776 metais Romoje. Į Lietuvą ir Valdovų rūmus jis pateko, kai muziejui pasiūlė vienas privatus asmuo.
„Jis pasiūlė muziejui įsigyti, kad kolekcija nebūtų išblaškyta“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas Dalius Avižinis.
„Tai labai retas atvejis, kad toks albumas būtų visas. Taip, jis atkeliavo be viršelių, taip, jis buvo surištas, bet paties albumo būklė – labai gera. Taip, viena kita dėmelė, popieriaus deformacijos, galbūt minimalūs įplyšimai, bet bendrąja prasme būklė ypač gera ir tai stebina. Turėkite omeny, kad jam beveik 200 metų“, – sako restauratorė ekspertė E. Piščikaitė ir prideda, kad viena geros kokybės priežasčių – popierius, pagamintas iš linų pluoštų.
„Albumas kol kas nebuvo ekspozicijoje, kadangi iškart įsigiję darbus atidavėme restauruoti, bet kai baigs, manau, bus galima parodyti visuomenei arba surengti atskirą parodą“, – sako D. Avižinis.
Restauratoriai ir D. Avižinis albumą pristato susižavėję. Jų teigimu, jei žvelgiama iš toliau, galima neužfiksuoti ir praleisti pro akis, koks tai šedevras. Visas kruopštumas ir talentas atsiskleidžia įsižiūrėjus į detales, o jų išties daug. Įdomu ir tai, kad vėliau toks pats rinkinys buvo išleistas kitaip. Pasaulį išvydo cenzūruota albumo versija. Antikinių freskų grožybės buvo pridengtos, nebeliko nuogų kūnų, toks buvo vėlyvesnio amžiaus reikalavimas.
Meno kūrinių restauratoriai laidoje papasakos ne tik apie darbo specifiką, kaip keitėsi priemonės, ir tai, jog kai kurios anksčiau buvo kenksmingos žmogui, bet ir kokie tyrimai atliekami, kiek jų rezultatai gali suteikti informacijos, pristatys ne tik apie panaudotas medžiagas, popieriaus sudėtį, bet ir atskleis laikotarpį, kada darbas galėjo būti sukurtas. Tokie duomenys reikalingi ir restauratoriams. Jei nustatoma, kad meno kūrinyje yra akvarelės ar guašo, jo nebebus galima plauti.
Restauratorių komanda papasakos ir apie gerokai už popierių kaprizingesnį pergamentą. Jis taip pat restauruojamas šiame skyriuje.
„Pergamentas – gyvulinės kilmės objektas, tikrai sunkiai pasiduoda žmogaus rankai. Popieriaus restauratoriams jis ne itin patinka. Vienas britų restauratorius apie pergamentą yra pasakęs, kad tai gyvulys. Jis iš tikrųjų nėra labai paklusnus, popierius – paklusnesnis. Popierius – augalinė medžiaga, tarytum tylesnis ir subtilesnis, o pergamentas visada pademonstruos charakterį“, – sako pergamento restauratorė ekspertė Dalia Jonynaitė.
Restauratorė ne tik parodys, kaip restauruojamas išrašas iš Vilniaus gubernijos bajorų knygos, užrašytas geležies rašalu veršio odos pergamente, bet ir papasakos kone mistinėmis legendomis apipintą istoriją apie Italijoje atsiradusią madą – itin ploną pergamentą, vadinamą nekaltu pergamentu ir gaminamą iš negimusių gyvulėlių odos.
„Labai didelė egzotika, apie tai kuriama labai daug legendų“, – sako D. Jonynaitė.
Restauratoriai pasakos, kad ir jų profesija daugeliui skamba egzotiškai. Retas įsivaizduoja darbo užkulisius, kiek kantrybės, tikslumo ir atsakomybės reikia.
„Viskas apipinta daugiau mistifikuotais dalykais, o mūsų darbas – daug realesnis, kūniškesnis nei apie mus sklandančios legendos“, – sako meno kūrinių ant popieriaus restauratorė ekspertė Rytė Šimaitė.
Dokumentinių apybraižų ciklas „Restauratoriai“ rodomas šeštadieniais 14.30 val. per LRT PLIUS.
Laidą kuria: režisierius Modestas Endriuška, turinio ir komunikacijos koordinatorė Morta Šiaulytė, prodiuserė Daiva Bilinskienė.
Laida sukurta bendradarbiaujant su Valdovų rūmų muziejumi, Prano Gudyno restauravimo centru ir Vilniaus savivaldybe.
Projekto partneris – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
