Šimtametės tradicijos įkvėptas „Vilniečių albumas“ kviečia pažvelgti į sostinę žinomų menininkų, rašytojų, mokslininkų akimis

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) pristato vilnietiškų tradicijų įkvėptą naują leidinį „Vilniečių albumas. 20 esė ir 150 vaizdų Vilniui“ ir kviečia pažvelgti į Vilnių menininkų, rašytojų, istorikų ir mokslininkų akimis.

 

Algės Andriulytės, Rasos Antanavičiūtės, Arūno Gelūno ir Giedrės Mickūnaitės sudarytas „Vilniečių albumas“ – tai istorinis, meninis ir literatūrinis Vilniaus žemėlapis. Jo tekstai ir vaizdai vedžioja skaitytoją po laiko ir erdvės atžvilgiais įvairias vietas, kuriose Vilnius atsiskleidžia dar nematytais rakursais.

 

„Albumas neseka įkandin populiariems reprezentaciniams albumams, siekia jaukesnio formato, primenančio saldainių dėžutę. Vilnių mylinčiam skaitytojui šių saldainių yra daug –  visa plejada skirtingų autorių tekstų, kurie gražiai dera su be galo įvairiais ir puikiai Vilniaus temą suskambinančiais vaizdiniais. Tiek iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių, tiek ir pasiskolintų. Unikalus Jonės Miškinytės dizainas leidžia smagiai mėgautis ir Vilniaus tekstais, ir Vilniaus paveikslais“, – teigia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas

 

 

Dovana Vilniui: nusišypsoti verčiantis albumas

 

Pasak knygos sudarytojos, LNDM generalinio direktoriaus pavaduotojos tyrimams ir leidybai Algės Andriulytės, knygos idėja gimė svarstant, ką išskirtinio muziejus galėtų pasiūlyti Vilniaus jubiliejaus proga: „2023 m. buvo surengta tikrai daug įsimintinų parodų, renginių, koncertų, susitikimų, tačiau mums norėjosi sukurti emociją – dovaną, kuri nesibaigtų kartu su jubiliejiniais metais. Taip diskutuojant tarpusavyje ir bendraujant su autoriais gimė „Vilniečių albumas“. Knyga siūlo leistis į kelionę po miestą ir pamatyti jį istorikų, rašytojų, menininkų, mokslininkų, kurių dauguma yra gimę Vilniuje, akimis. Kartu tai ir Vilniaus albumų tradicijos tąsa – jos šiuolaikinė versija. Labai norėjosi, kad albumas būtų ne tik įdomus, gražus, prasmingas, bet ir priverstų skaitytoją nusišypsoti. Manau, mums pavyko.“

 

Šis leidinys skaitytojui pasakoja apie miesto žemėlapius – tikrus ir įsivaizduojamus, menininkus, kūrusius Vilniuje, ir apie Vilnių, žydiškąjį miesto veidą, apie garsius ir mažai kam žinomus Vilniuje gyvenusius žmones, apie daugybę skirtingų briaunelių, sudarančių daugialypį Vilniaus veidą.

 

Apie Vilniaus gyventojus ir vilnietiškąjį gyvenimą įvairiais aspektais pasakoja rašytoja, dailės istorikė Kristina Sabaliauskaitė, istorikai Darius Baronas, Povilas Andrius Stepavičius ir Judita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, bioarcheologė Justina Kozakaitė, kultūros geografas Laimonas Briedis, dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, menininkė Esther Shalev-Gerz, kunigas Julius Sasnauskas OFM, polonistė ir lituanistė Malgorzata Kasner, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, menotyrininkai Agnė Narušytė ir Ernestas Parulskis, kultūros ir politikos tyrėja Eglė Rindzevičiūtė, istorikas, rašytojas Tomas Vaiseta, kuratoriai Andersas Kreugeris ir Raimundas Malašauskas, miesto antropologas Felixas Ackermannas ir jo dukra Klara Ackermann, sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė, ambasadorė, dailėtyrininkė, tapytoja Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

 

Asmeniškus ir originalius, pilnus meilės miestui tekstus lydi vaizdai – meno kūriniai iš LNDM ir kitų Lietuvos muziejų rinkinių, atveriantys naujas Vilniaus matymo galimybes.

 

 

Leidinys, įkvėptas XIX a. tradicijos

Sukurti „Vilniečių albumą“ leidinio sudarytojus įkvėpė dar XIX a. iš netekties ir liūdesio gimusi Vilniaus albumų tradicija. Jie vienijo vilniečius ir priminė buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę.

 

Nuo pat valstybės žlugimo XVIII a. pabaigoje buvusios sostinės mylėtojai stengėsi Vilnių įamžinti tiražuojamuose vaizduose. Ir tik Jono Kazimiero Vilčinskio projektą vainikavo sėkmė – nuo 1842 iki 1875 metų Paryžiuje buvo atspausdintos šešios „Album de Wilna“ serijos. Mažiau nei po 100 metų – 1923-iaisiais, minint prie Lenkijos prijungtos Lietuvos sostinės 600 metų jubiliejų, Kazys Binkis ir Petras Tarulis parengė ir Kaune išleido albumą „Vilnius 1323–1923“. 1986 metais Varšuvoje išėjo nostalgiškas Stanisławo Lorentzo „Album wileńskie“, skirtas tarpukario Vilniui ir į Lenkiją po Antrojo pasaulinio karo pasitraukusiems vilniečiams.

 

„Senuosius Vilniaus albumus vartau su nuostaba ir susižavėjimu – jie užburia tuometinio laiko fiksavimu vaizduose. Mūsų albumas dabartį fiksuoja tekstuose ir knygos dizaine, o vaizdais aprėpia labai ilgą miesto bei miestiečių istorijos laikotarpį. Šitaip norėjome ir paminėti 2023  metais švęstą Vilniaus 700 metų jubiliejų, ir parodyti, kokia daugiasluoksnė ir įvairi yra dabartį lemianti Vilniaus praeitis“, – teigia Vilniaus muziejaus direktorė, meno istorikė Rasa Antanavičiūtė.

 

Šįkart jubiliejinis albumas išleidžiamas džiaugiantis sostinės 700 metų sukaktimi. Jame Lietuvos nacionalinis dailės muziejus siekia užfiksuoti XXI a. pradžios vilniečių santykį su miestu bei liudyti šimtmečius trunkantį miesto ir miestiečių bendravimą bei bendradarbiavimą.

 

Knygos pristatymas vyks vasario 23 d., penktadienį, 16 val. „Litexpo“ 5.1 konferencijų salėje. Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai ir autoriai: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Vilniaus muziejaus direktorė, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė, dailės istorikė ir parodų kuratorė prof. Giedrė Jankevičiūtė. Pokalbį moderuos literatūros kritikė dr. Jūratė Čerškutė.

 

 

 

Knygos redaktorius Mikas Vaicekauskas

Vertėjai: Marius Burokas, Małgorzata Kasner, Markas Aurelijus Piesinas, Kristina Sprindžiūnaitė, Andrius Vaišnys

Dizainerė Jonė Miškinytė