2023 m. LNDM įsigyti eksponatai iš Lietuvos kultūros tarybos skirtų lėšų
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kaupia ir saugo nacionalinės reikšmės vaizduojamosios, taikomosios ir liaudies dailės rinkinius, stengdamasis juos nuolat gausinti unikaliais, lituanistinę, meninę bei istorinę vertę turinčiais eksponatais ir šiuolaikinio vizualaus meno bei dizaino kūriniais. 2023 m. Lietuvos kultūros tarybos finansuojamos programos „Atminties institucijos (muziejai, bibliotekos, archyvai)” kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimų projektams LNDM pateikė du projektus ir gavo finansavimą: projektui „Lietuvos arba lietuvių kilmės menininkų šiuolaikinio vizualaus meno ir dizaino darbų, sukurtų po 1990 m., įsigijimas LNDM rinkiniams papildyti” buvo skirta 85 000 EUR, o projektui „Lietuvai svarbių kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniams papildyti” – 23 000 EUR.
Iš LKT skirtų lėšų projektui „Lietuvos arba lietuvių kilmės menininkų šiuolaikinio vizualaus meno ir dizaino darbų, sukurtų po 1990 m., įsigijimas LNDM rinkiniams papildyti” muziejus įsigijo 70 eksponatų. Tai jaunų ir jau pripažintų menininkų, gyvenančių ir kuriančių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kūriniai.
Muziejus įsigijo fotografijos ir video menininkės Akvilės Anglickaitės (g. 1982) videofilmą „Vandenynas (2017), kuriame autorė kviečia apmąstyti vieną esminių meno suvokimo klausimų – „kas yra tikra , kuris yra tapęs ypač aktualiu šiandienos socialinių medijų ir manipuliacijų užpildytoje viešojoje erdvėje. Žymaus viduriniosios kartos Lietuvos šiuolaikinio menininko, konceptualių projektų kūrėjo Juozo Laivio (g. 1976) kūrinys „Atominė elektrinė“ pagamintas iš paprastos, pigios medžiagos (dažyto putų polistirolo), yra akimirksniu atpažįstamos formos – tai iš žiniasklaidoje platinamų vaizdų kiekvienam gerai žinoma ironiška elektrinės „kopija“. Jos lengvumas ir paprastumas nėra atsitiktinis – pagal sumanymą ji turi būti kilnojama, menininko žodžiais tariant, „mobili“ (pvz. jau buvo rodoma Sedoje 2011 m.), skatinanti ir diskusiją apie skulptūras viešosiose erdvėse, ir platesne prasme apie atominę energetiką, atomines elektrines Lietuvos kaimynystėje. Dar vienas reikšmingas įsigytas kūrinys – tai Žilvino Kempino (g. 1969) kinetinė instaliacija „Liepsnojanti juosta (2021). Ž. Kempinas – vienas žymiausių lietuvių šiuolaikinių menininkų. Nuo 1997 gyvena ir dirba Niujorke. Jo kūrybai artimi minimalizmo, optinio bei kinetinio meno raiškos principai. Ž. Kempinas labiausiai atpažįstamas už variacijas magnetine video juosta, kurios fizines ir funkcines ypatybes, lengvumą, lankstumą, šviesos atspindėjimą bei informacijos saugojimo paskirtį, konceptualiai ir estetiškai interpretuoja savo darbuose. Amsterdame gyvenanti menininkė Eglė Budvytytė (g. 1981) daugiausia dirba video ir performansų srityse. Jungdama šokį, vizualųjį meną ir performansą, ji tyrinėja kūno, viešosios erdvės ir publikos santykius, gebėjimą kūnu mesti iššūkį nusistovėjusioms elgesio normoms. LNDM įsigijo menininkės 4K videofilmą „Dainos iš komposto: Mutuojantys Kūnai, Yrančios Žvaigždės (2020). A. Anglickaitės ir J. Laivio kūrinių LNDM rinkiniuose iki šiol nebuvo, muziejus turėjo įsigijęs tik vieną E. Budvytytės videofilmą.
LNDM šiuolaikinės grafikos rinkinys praturtėjo dail. Augusto Bidlausko ir Eglės Vertelkaitės kūriniais. Grafiko Augusto Bidlausko (g. 1981) kūryboje svarbiausia žmogaus tema, kurią dailininkas interpretuoja pasitelkdamas alegorijų kalbą, su neslepiama ironija tyrinėdamas žmogiškumo ribas ir silpnybes, šiandienos socialinės realybės motyvus miksuodamas su istorinėmis, mitologinėmis temomis. Iš LKT skirtų lėšų muziejus įsigijo 9 dailininko grafikos darbus, atliktus itin reta mecotintos technika. Muziejaus rinkiniuose buvo saugomi tik 4 ankstyvieji A. Bidlausko estampai, todėl įsigyti kūriniai ženkliai papildys šio menininko kūrinių kolekciją. Įsigijome ir vienos žymiausių Lietuvos grafikių Eglės Vertelkaitės (g. 1967) vieną brandžiausių kūrinių – devyniolikos ofortų ciklą „2 n-tuoju laipsniu“, kur pateikiama netikėta tikrovės interpratacija, pasitelkiant matematinius dydžius, bei 3 kūrinius iš ciklo „Moiros“, kuriuose apmąstoma laiko tėkmė ir trijų legendinių moirų valdomas, verpiamas ir karpomas žmogaus likimas. LNDM kolekcijoje iki šiol buvo tik 5 nedideli ankstyvieji E. Vertelkaitės kūriniai.
Liudas Parulskis (g. 1970) – viduriniosios kartos menininkas dirbantis įvairiose medijose. Jo kuriamas žaidybinės fotomanipuliacijos metodas atgaivina miesto (daugiausia Vilniaus) architektūrinių elementų atmintį ir atveria istorinės atminties interpretacijų įvairovę. Muziejus įsigijo dvi fotomanipuliacijų serijas: „Betonas ir barokas“ ir „Barokas ir betonas“ (skaitmeninius vaizdus ir jų fotografinius atspaudus). L. Parulskio kūrinių LNDM rinkiniuose iki šiol nebuvo.
Palangos gintaro muziejaus ekspozicijos papildymui LNDM įsigijo du dail. Vitos Pukštaitės-Bružės (g. 1978) objektus-kaklo papuošalus, kurių kiekvienas yra konceptualus ir atspindi kūrėjos besikeičiantį požiūrį į gintarą. Iki šiol PGM rinkinyje buvo saugomi tik 2 dailininkės kūriniai.
Būsimai nuolatinei TDDM ekspozicijai LNDM įsigijo kūrinius, kurie buvo eksponuojami muziejaus parodoje „Nematomi. Istoriniai baldai iš šiuolaikinio dizaino perspektyvos“. Tai Isora x Lozuraityte Studio ir dizainerio Manto Lesausko (g. 1984) sukurti šiuolaikiniai baldų dizaino pavyzdžiai. Šių menininkų kūrinių LNDM rinkiniuose iki šiol nebuvo.
Iš LKT skirtų lėšų projektui „Lietuvai svarbių kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniams papildyti” muziejus įsigijo 123 eksponatus.
LNDM įsigijo du dail. Vincento Slendzinskio (1837–1909) piešinius: „Ulisas ir Minerva” (1860. Popierius, pieštukas, 29×37,5) ir „Apreiškimas” (1887. Popierius, pieštukas, tušas, guašas, 31,5×25 cm). V. Sledzinskis – vilniečių dailininkų Slendzinskių giminės atstovas, tapytojas, vienas žymiausių XIX a. pabaigoje Vilniuje gyvenusių ir dirbusių dailininkų. Pirmasis piešinys yra vienas iš nedaugelio išlikusių V. Slendzinskio kompozicijų antikine tema, antrasis suteikia galimybę pagilinti žinias apie V. Slendzinskio religinės tematikos kūrybą. LNDM saugo nedidelę V. Slendzinskio piešinių ir eskizų (29 vnt.) kolekciją. Siūlomi įsigyti kūriniai vertingai papildys šią kolekciją.
Antrą įsigytų kūrinių grupę sudaro 85 kolektyviniai piešiniai iš „Psichodelinio ciklo“ (1974–1976). Piešinių autoriai Antanas Martinaitis (1939–1986), Edmundas Saladžius (g. 1950) ir Ričardas Povilas Vaitiekūnas (g. 1940). Šie unikalūs piešiniai sukurti Kauno vaikų dailės mokykloje, mokytojų kambaryje. Jame kasdien susitikdami dailės pedagogai ir bičiuliai A. Martinaitis, R. P. Vaitiekūnas ir E. Saladžius beveik dešimtį metų kūrė kalambūriškus, siurrealistinius piešinius. Tokia kūrybos forma, kai vienas pradeda, o kitas papildo ir užbaigia vaizduojamą siužetą, buvo ne vien smagus užsiėmimas. Piešiniuose matome kritišką požiūrį į sovietmečio realybę, butaforišką gerovės iliuziją, šaržuojamus tarybinės Lietuvos piliečius, vyro ir moters santykių dilemas. Nepaisant skirtingos autorių individualios raiškos, kai kurie piešiniai atrodo lyg sukurti to paties žmogaus ranka ir autoriai dažnai patys neatpažįsta savo linijos. Kolektyvinė autorystė – retas reiškinys sovietinio laikotarpio Lietuvos dailėje. Jos atsiradimas XX a. 8-ąjį deš. byloja apie modernistinės dailės vertybių, tarp jų ir „išskirtinio autoriaus“ autoriteto – krizę. Šio ciklo fragmentas (8 piešiniai), pasiskolintas iš tapytojos L. Drazdauskaitės, jau eksponuojamas Nacionalinės dailės galerijos nuolatinėje ekspozicijoje. Įsigytas didelis kiekis šio ciklo piešnių leis nuolat juos keisti, pristatant žiūrovui vis naujas piešinių grupes.
Liaudies meno tekstilės rinkinio papildymui LNDM įsigijo dailininkės, prof. Reginos Sipavičiūtės tautodailės rinkinį. Jį sudaro tautinių aukštaitiškų drabužių projektai sukurti Elektrografijos instituto etnografiniam ansambliui „Sadauja (1972), pačios dailininkės pagamintas (pjautas, drožtas, šlifuotas) albumas, kurio medinis viršelis jos pačios puoštas degintais ornamentais (albume – R. Sipavičiūtės austų 99 juostelių ir kaklajuosčių pavyzdžiai) bei liaudies tekstilės pavyzdžiai. Tautinių kostiumų projektams dailininkė medžiagą rinko tris metus visoje Lietuvoje, važiavo į Rokiško, Kauno, Panevėžio muziejus, daugiausiai jos surinko Lietuvos nacionaliniame muziejuje (tuometiniame Istorijos ir etnografijos muziejuje). Taip pat rinkinį svariai papildys trys vąšeliu nertos puikios būklės staltiesės iš Utenos apskr., Molėtų vlsč., Balčėnų k., unikalios savo raštais, ir lovatiesės bei rankšluosčiai iš Ukmergės apskr., Pabaisko vlsč. Audinių iš šių apylinkių LNDM rinkiniuose apskritai nebuvo.
Liaudies meno taikomosios dailės rinkiniui papildyti LNDM įsigijo kolekcininko Ramučio Petniūno surinktos medžio dirbinių, baldų, keramikos kolekcijos dalį. Įsigyti baldai (kėdė, vaikiška lovytė, kraičio skrynios) yra pakankamai gero stovio, vertingi ir įdomūs liaudiško dizaino pavyzdžiai, savitos ir tradicinės konstrukcijos, puošti dekoratyvine tapyba, įdomiais apkalais, profiliavimu. XIX a. arkliukai – vaikiški žaislai, naudoti kaip fotografo rekvizitas yra įdomūs laikmečio liudytojai. Tai unikalūs eksponatai, tokių eksponatų LNDM rinkiniuose iki šiol nebuvo.
Visi iš Kultūros tarybos skirtų lėšų įsigyti kūriniai bus eksponuojami Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ekspozicijose ir parodose, pristatomi muziejaus internetinėje svetainėje, muziejaus metraštyje, įvairiose edukacinėse programose.
