Svetimas, tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas

2023 m. spalio 25 d. – 2024 m. balandžio 21 d.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tęsia Vilniaus 700-osios sukakties minėjimą. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje veikia paroda „Svetimas, tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“. Parodą lydi spalio 26–27 d. vykstanti mokslinė konferencija.

 

Paroda ir konferencija kviečia į žymiuosius Gedimino laiškus pažvelgti kaip kultūrinį raktą, atvėrusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes kitų šalių amatininkams ir kūrėjams. Atvykėliai iš Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų ir kitų šalių įvairiais laikotarpiais prisidėjo prie Lietuvos vizualinės kultūros formavimosi, o Vilniuje vietos ir užsienio idėjų bei patirčių jungtys tapo ypač ryškios ir savitos.

 

 

XVI a. – XIX a. pirmos pusės užsieniečių nuopelnai Vilniaus kultūrai: meno kūriniai ir pristabdyta rusifikacija

 

Vilnius visuomet traukė užsienio pirklius, amatininkus ir menininkus. Valdovo dvaro auksakaliai ir Vilniaus monetų kalyklos meistrai, didikų rūmuose ir jų funduotose bažnyčiose dirbę tapytojai, architektai bei skulptoriai, į draugijas susibūrę kūrėjai ir Vilniaus universiteto profesoriai kartu su vietiniais vilniečiais kūrė Lietuvos sostinę. Su jų vardais ir nuopelnais miesto kultūrai parodoje supažindins daugiau nei 130 XVI a. – XIX a. pirmos pusės eksponatų.

 

Dar XV a. pabaigoje iš Lenkijos bei Vokietijos į miestą atvykusi talentingų auksakalių grupė įkūrė pirmąjį mieste Vilniaus auksakalių cechą. Ne vienas patyręs meistras į sostinę atvyko ir asmeniškai pakviestas Lietuvos didžiojo kunigaikščio. Paskutiniųjų Jogailaičių laikais Vilniuje dažnai skambėjo itališki vardai, tokie kaip Džovanis Marija Padovanas (Giovanni Maria Padovano), Petras Platina (Pietro Platina), Rokas Markonis (Rocco Marconi) ir kiti.

 

Valdovo aplinkos madas ir jas kūrusius meistrus  perimdavo ir diduomenė. Ilgainiui didikai patys pradėjo kviestis užsieniečius ir patikėti jiems savo norus. Pavyzdžiui, Pacai ar Sapiegos taip suformavo savitą, naują ir originalų meninį skonį, atsiskleidusį XVII a. barokiniuose miesto ir užmiesčio rūmuose, bažnyčiose bei vienuolynų kompleksuose. 

 

XVIII a. pradžioje į daugiatautį Vilnių įsiliejo Silezijos, Varmės, Bavarijos, Karaliaučiaus krašto meistrai.

 

Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, o Lietuvą okupavus Rusijos imperijai, šalis vėl išgyveno sunkų egzistencinį laikotarpį. Jo šviesuliu tapo Vilniaus universitetas, stipriai veikęs miesto kultūrinę aplinką. Atsakingų ir toliaregiškų universitetą kūrusių žmonių dėka kuriam laikui atitolinta krašto rusifikacija, puoselėta europietiška mokslinė kultūra.

 

 

Paroda veiks iki 2024 m. balandžio 21 d.

 

 

Parodos kuratorės: dr. Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Joana Vitkutė

Parodos koordinatorė Karolina Kupstaitė

Mokslinės konsultantės: dr. Rūta Birutė Vitkauskienė, dr. Aistė Paliušytė-Lugojovienė, dr. Auksė Kaladžinskaitė-Jocienė

Parodos architektūra: MOA

Parodos dizainas Jonė Miškinytė

 

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Informaciniai partneriai: LRT Plius, Vilnius 700

Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Palangos gintaro muziejus, Laikrodžių muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Žemaičių muziejus „Alka“, Bažnytinio paveldo muziejus, Merkinės krašto muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Nacionalinis muziejus Krokuvoje, dr. Kristina Sabaliauskaitė, kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł)

 

Plačiau apie parodą skaitykite: https://byt.lt/qDZ0n

 

Parodą „Svetimas, tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“ lydės dviejų dienų tarptautinė mokslinė konferencija.

​

Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. +370 5 261 1685
vpg@lndm.lt