„Ar ji prisikels?“ Goyos raižiniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus

2023 m. gegužės 30 d. – rugsėjo 17 d.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje veikia paroda „Ar ji prisikels?“ Goyos raižiniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus“. Joje pristatomi garsieji Ispanijos dailininko Francisco Goyos ciklai „Kapričai“ (isp. Los Caprichos) ir „Karo baisumai“ (isp. Los desastres de la guerra). Ispanijos ir Prancūzijos karo meninė kritika šiandien ypač įtikinamai perduoda menininko įspėjimą, kad net ir nekaltai atrodantis blogis turi būti sustabdytas, ir primena, kad baisiausias blogis yra karas.

 

„Karo siaubą išgyvenusio Goyos kūrinių siužetai karo Ukrainoje kontekste skamba itin aštriai ir aktualiai. Šia paroda ne tik atveriame galimybę Vilniuje susipažinti su pasaulyje žinomais grafikos lakštais, bet ir primename, kad Ukrainoje vis dar siautėja blogis“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.  

 

Paroda surengta tęsiant glaudų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus bendradarbiavimą, siekiant atkreipti dėmesį į kultūros paveldo – bendros žmonijos nuosavybės – vertę, raginant pasaulį aktyviai saugoti Ukrainos muziejus nuo sunaikinimo ir grobstymo.

 

 

Miegančio proto pagimdytos pabaisos

 

Goya – Francisco José de Goya y Lucientes – XVIII a. pabaigos–XIX a. Ispanijos menininkas, kurio socialinės kritikos nestokoję ir įtaigiai politinius perversmus dokumentavę kūriniai padarė stiprią įtaką Eugèneʼui Delacroix, Édouardʼui Manet, Edvardui Munchui, Pablui Picassoʼui ir kitiems Europos dailininkams. Goya tapė, kūrė eskizus gobelenams, naudojo įvairias grafikos technikas – naujoviška akvatintos technika sukūrė garsųjį ciklą „Kapričai“ (1796–1798).

 

„Pagrindinė „Kapričų“ tema – blogis, kuris, nuolat keisdamas išvaizdą, valdo žmoniją. Žiaurumas skatina dar didesnį žiaurumą, ištvirkimas sunaikina visus, kurie prie jo priartėja, o teisėjai tampa ne ką geresni už teisiamuosius“, – apie ciklą pasakoja parodos kuratorė Olena Shostak.

 

Pirmuosiuose ciklo lakštuose Goya pavaizdavo kaukę – XVIII a. meno atributą, turėjusį sukurti lengvo žaismo, smagios paslapties pojūtį. Tačiau „Kapričuose“ maskaradas – ne šventė, o visiškas melas, triumfuojanti yda, vos pridengtas blogis. Antroje ciklo dalyje veikia šlykštūs velniško pasaulio atstovai. Vieni jų įkūnija tikras žmogaus ydas, kiti – perteikia visuotinio blogio idėją. Ciklo pabaiga dviprasmiška: auštant demonai virsta žmonėmis.

 

 

„Karo baisumai“

 

Apmastydamas ispanų nepriklausomybės kovas su prancūzais, kuriose ir pats dalyvavo, 1810–1820 m. Goya sukūrė ciklą „Karo baisumai“. Karą smerkiantis ciklas niekada nebuvo rodytas viešai dailininkui esant gyvam. Darbus pirmą kartą išspausdino San Fernando karališkoji akademija praėjus 35 metams po menininko mirties. Iki 1937 m. autoriniai lakštai sulaukė dar penkių pakartotinių leidimų. 

 

„Mirtis Goyos kūriniuose – baisi, beprasmė fizinės egzistencijos pabaiga, o ne kilni herojaus mirtis kaip žingsnis į nemirtingumą ir amžiną šlovę“, – sako parodos kuratorės.

 

Atskira ciklo dalis pasakoja apie 1811–1812 metų badą Ispanijoje. Jį menininkas pats patyrė gyvendamas Madride – čia maisto stygius buvo didžiausias. Paskutiniuose ciklo lakštuose vaizduojamas pokario gyvenimas, kai karalius Ferdinandas VII panaikino prancūzų priimtą liberalią konstituciją, paleido parlamentą ir pradėjo represijas prieš laisvamanius.   

 

Abi serijas Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus įsigijo 1941 m. iš privataus asmens. Naujausi technologiniai tyrimai patvirtina, kad graviūros buvo spausdintos iš autorinių lakštų XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. 

 

 

 

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus, Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos, Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus rengiamas parodas globoja Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys ir Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkačenka.

 

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus

Projekto vadovai: dr. Arūnas Gelūnas, Julija Vaganova

Parodos kuratorės: Olena Shostak, Olha Honcharenko

Parodos koordinatoriai: dr. Aistė Bimbirytė, Skaistis Mikulionis

Parodos architektas Jurgis Dagelis

Parodos dizainerė Loreta Uzdraitė

Generalinis rėmėjas „BTA Vienna Insurance Company“

Partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje, Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos šaulių sąjunga Ukrainoje, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos Respublikos muitinė, Lietuvos policija, Ukrainos patrulinė policija

​

Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. +370 5 261 1685
vpg@lndm.lt