Renginių programa parodoje „Lygtis su nežinomaisiais: Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 m.“

Spalio 5 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Vertėja Kristina Sprindžiūnaitė apie vokiečių pokario literatūrą „Tarp nostalgijos ir neapykantos“

 

Pokario vaizdavimas grožinėje literatūroje intriguoja pirmiausiai įsisąmonintais ir neįsisąmonintais konfliktais – turbūt labiau vidiniais nei išoriniais. Ankstyvojo ir vėlesnio pokario autorių, herojų ir siužetų apžvalga padės galbūt kitaip pamatyti gerai žinomus (Thomo Manno, Ericho Kästnerio, Ericho Marios Remarque‘o, Siegriedo Lenzo, grupės 47 etc.) vardus, atrasti dar nežinomus kūrinius ir užčiuopti pokario tematikos atgarsius šiuolaikinėje vokiečiakalbėje literatūroje.

 

 

Spalio 12 d., ketvirtadienį, 18.00 val. „Asmeninis žvilgsnis į vokiečių literatūrą: nuo pokario iki šių dienų“

 

Rašytojas, vertėjas ir eseistas Laurynas Katkus papasakos apie savo santykių su vokiečių literatūra istoriją: nuo moderniųjų klasikų, su Lietuva glaudžiai susijusio Johanneso Bobrowskio  iki draugysčių su šiuolaikiniais vokiečių rašytojais.

 

 

2024 m. sausio 18 d. 18.00 val. Prof. dr. Ramintos Jurėnaitės trijų paskaitų apie Vokietijos dailę ciklas

 

Pirmoji paskaita „Vokietijos dailė nuo 1945 iki šiandien“

Pirmoje, įžanginėje, paskaitoje apžvelgiama Vokietijos dailė nuo 1945 iki šiandien. Pradedama nuo pokario pirmą dešimtmetį dominavusios abstrakčios tapybos iki 60-ųjų pradžioje į meno sceną įžengusių grupių „Zero“, „Kapitalistinis realizmas“ bei Joseph Beuys (1921–1986) akcijų ir „socialinės skulptūros“. Septyniasdešimtieji pristatomi neo-ekspresionistine tapyba.

Nuo 80-ųjų daugelis menininkų dirba keliose medijose, kas aktualu ir šiandien. Tai tokios menininkės kaip Katharina Fritsch (g. 1956), Rosemarie Trockel (g. 1952) ir menininkai Martin Honert (g. 1953) ir Gregor Schneider (g. 1969). Jų instaliacijose, skulptūrose, objektuose ir video – įtampa ir neapibrėžtumas tarp realybės bei inscenizacijos. Populiariausi šių dienų tapytojai renkasi skirtingus kelius. Neo Rauch (g. 1960) monumentaliose drobėse pasitelkia antrinės realybės paveikslus, o Katharina Grosse (g. 1961) kuria abstrakčią sieninę tapybą konkrečioms architektūrinėms erdvėms parodos laikotarpiu.

 

Antroji paskaita. „Gerhardas Richteris ir Sigmaras Polke“

Antroji paskaita skiriama pasaulinio pripažinimo sulaukusiems šiuolaikiniams vokiečių tapytojams Gerhardui Richteriui (g. 1932) ir Sigmarui Polkei (1941−2010). 1963 m. įkūrę grupę „Kapitalistinis realizmas“(vok. Kapitalistischer Realismus) kaip ironišką atsaką į „Socialistinį realizmą“ jie savitai interpretavo popmeną į tapybą perkeldami politines aktualijas ir kasdienines banalybes iš masinių medijų, fotografijų. Vėliau kiekvienas iš jų savaip keitė ir formavo šiuolaikinę tapybą. Richteris paraleliai kuria figūratyvinius ir abstrakčius paveikslus. Jo išraiškos priemonių arsenale: fotorealizmas, abtsraktus spontaniškas tapymo gestas kaip ir konceptualizmas. Polkė savo figūratyviniuose paveiksluose cituoja meno istoriją kaip ir ironiškai semiasi idėjų iš okultizmo ir ezoterikos sferų. Jis taip pat eksperimentavo su tapybos technikomis naudodamas skirtingus lakus ir jų pagalba išgaudamas veidrodinius ir drėgmės poveikio efektus.

 

Trečioji paskaita „Tarptautinio pripažinimo sulaukę moterys menininkės Hanne Darboven, Rebecca Horn, Katharina Fritsch ir Rosemarie Trockel“

Šešiasdešimtaisiais ir septyniasdešimtaisiais išskirtinio dėmesio meniniame Vokietijos gyvenime susilaukė Hanne Darboven (1941–2009) ir Rebecca Horn (g. 1944). Hanne Darboven – viena iš konceptualaus meno pradininkių išgarsėjo kaip skaičiuojančio laiką „Rašymo meno” (vok. Schreibkunst) kūrėja. Poetiška performansų kūrėja ir skulptorė Rebecca Horn konstravo mechanines skulptūras ir instrumentus žmogaus kūnui. Venecijos bienalės žvaigždės – Katharina Fritsch (g. 1956) ir Rosemarie Trockel (g. 1952) kuria provokatyvius simbolius pasitelkdamos pačias įvairiausias medijas. Jų kūriniai balansuoja tarp realybės ir inscenizacijos, tapybos ir objektų meno.

 

 

Visi renginiai nemokami, be registracijos.                                                                                                                      

​

A. Goštauto g. 1, LT-01104 Vilnius
Tel. +370 5 261 6764
kasiulio.muziejus@lndm.lt