Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių

2023 m. balandžio 7 d. – birželio 11 d.

LNDM Nacionalinė dailės galerija kartu su Šiuolaikinio meno centru atidarė parodą „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“. NDG didžiojoje salėje vykstanti paroda kviečia pažvelgti, kaip įvairių XX a. geopolitinių lūžių akivaizdoje užsienio menininkai – nuo karo turistų iki kviestinių svečių – stebėjo ir matė Vilnių.

 

Kaip teigia NDG vadovė dr. Lolita Jablonskienė, surengti tokią parodą paskatino Gedimino laiškai, kvietę svetimšalius atvykti į Vilnių, ir noras sužinoti, kaip atvykėliai menininkai matė ir fiksavo Vilnių per pastarąjį šimtmetį.

 

Parodos pasakojimas kurtas akcentuojant tris reikšmingus istorinius lūžius – Pirmąjį pasaulinį karą, sovietmetį ir pirmus du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius. Įvairiais laikotarpiais į Vilnių atvykę menininkai, daugiausia pasitelkdami portreto ir peizažo žanrą, bandė užčiuopti keisto, kiek egzotiško, nuolat kintančio miesto vaizdinį. Taigi parodoje pristatomi XX a.–XXI a. pr. užsieniečių menininkų Vilniuje sukurti (ir Vilniui skirti) kūriniai bei jų atsiradimo ir gyvavimo istorijos siūlo į miestą pažvelgti kaip į intriguojantį ir naujus pasakojimus atveriantį Kitą.

 

Bene šimto metų laikotarpį apimančios parodos turinį formavo ir kūrinius atrinko net keturi savo sričių specialistai: Vilniuje gyvenantis baltarusių literatas, fotografas, kuratorius Andrei Antonau, menotyrininkas, kuratorius, ŠMC vadovas Kęstutis Kuizinas, menotyrininkė dr. Laima Laučkaitė bei Vilniuje reziduojantis Ukrainos menininkas ir fotografijos teoretikas Valentyn Odnoviun. Paroda rengta bendradarbiaujant su Ukrainos, Vokietijos, Belgijos ir Lietuvos meno institucijomis, privačiais archyvais ir šiuolaikiniais menininkais. Daugelis parodos kūrinių, sukurtų Vilniuje, Lietuvoje bus pristatomi pirmą kartą, o dalis šiuolaikinio meno projektų specialiai atkurti šiai parodai.

 

Parodos „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“ pasakojimas prasideda Pirmojo pasaulinio karo metais, kai atvykę vokiečių dailininkai ėmė fiksuoti Vilniaus miesto architektūrą ir kasdienį gyvenimą. Šiems karo turistams Vilnius buvo egzotiškas atradimas: skurdus ir kartu gražus miestas, išsiskiriantis savotiškais gyventojais, į kuriuos verta įdėmiau įsižiūrėti. Kitokį, ne mažiau sukeistinantį žvilgsnį į Vilnių atskleidžia jau sovietmečiu iš rytų atvykusių fotografų Konstantino Kostiuko, Jury Rupino ir grupės „Provincija“ narių palikimas. Paroda baigiama pereinamuoju laikotarpiu – nuo 1990 m. iki nuoseklios integracijos į Europos Sąjungą sukurtais šiuolaikinio meno darbais. Nepriklausomoje Lietuvoje įkurtos naujos meno institucijos ŠMC į Vilnių kurti pakviestų menininkų fotografijose, vaizdo filmuose, įvairiose akcijose miestas tyrinėjamas pasitelkiant ne tik svetimo žvilgsnio, bet ir meninio tyrimo filtrą.

 

Parodos kontekstą aktualizuoja specialiai parodai atkuriamas olandų menininko Edwino Zwakmano kūrinys UNVIL. 2004 m. Zwakmanas baltai nudažė ir Jungtinių Tautų organizacijos logotipu pažymėjo Vilniaus troleibusus ir autobusus, kurie tris mėnesius važinėjo įprastais sostinės maršrutais, o menininkas juos filmavo iš taksi arba sraigtasparnio. Pasak vieno parodos kuratorių Kęstučio Kuizino, „Lietuva tuo metu kartu su visa Europa gyveno viltingomis nuotaikomis, o šiandien pasikeitusi geopolitinė situacija vėl skatina klausti – kodėl čia ir dabar?“ Į Vilnių trumpam parodos atidarymo proga sugrįžtančio menininko teigimu, šis projektas aktualus dar ir dėl to, kad pasakoja paties Vilniaus istoriją ir skatina susimąstyti, kas buvome ir kuo tapome.

 

Parodos menininkai: Paweł Althamer, Pierre Bismuth & Jonathan Monk, Daniel Bozhkov, Walter Buhe, menininkų kolektyvas „Chim↑Pom“, Alfred Holler, Konstantin Kostiuk, David Mabb, Flávia Müller Medeiros, Ivan Medvedev, grupė „Pravincyja“ (Galina Moskaleva ir Vladimir Shakhlevich, Sergey Kozhemyakin, Uladzimir Parfianok), Jury Rupin, Barbara Visser, Mirjam Wirz, Vita Zaman, Magnus Zeller, Edwin Zwakman

 

 

Parodos architektas Mindaugas Reklaitis

Dizainerė Laura Grigaliūnaitė

Projekto partneriai: Vokiečiakalbių bendruomenė Belgijoje, Ašerslėbeno muziejus, Charkivo fotografijos mokyklos muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos fotomenininkų sąjunga

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, „Exterus“, „Fundermax“

Informaciniai rėmėjai: „Vilnius 700 metų jaunas“, „JCDecaux“

​

Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius
www.ndg.lt