60-ojoje Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovaus „Pakui Hardware“ ir Marija Teresė Rožanskaitė

(Kairėje) Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė). Arūno Baltėno nuotrauka. (Dešinėje) Marija Teresė Rožanskaitė. MTR meno fondo nuosavybė

2024 metais vyksiančios Venecijos meno bienalės Lietuvos nacionaliniame paviljone bus pristatytas bendras šiuolaikinio meno kūrėjų dueto „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) bei dailininkės Marijos Teresės Rožanskaitės (1933-2007) projektas, prodiusuojamas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir kuruojamas Valentino Klimašausko ir João Laia.

 

Daugiau negu pusę metų tarptautinei bienalės lankytojų auditorijai bus rodoma paroda, vienijanti šių kūrėjų patirtis, o vaizdiniai prabils apie žmoniją bei pasaulį krečiančias karštines. Duetą „Pakui Hardware“ įkvėpė Maryos Rupos bei Rajaus Patelio knyga „Liepsnojantys. Gilioji medicina bei neteisybės anatomija“, kurioje uždegimo sąvoka tampa metaforišku kalbėjimu apie sisteminę skriaudą, daromą daliai žmonijos ir pačiai žemei. Ši tema „Pakui Hardware“ padėjo užmegzti dialogą su istorine M. T. Rožanskaitės kūryba, nagrinėjusia kūnų ir medicinos sąsajas jau aštuntajame dešimtmetyje. Uždegimas, anot knygos autorių, yra normalus kūno atsakas į nesveikas sąlygas, tad pirmiausia reikėtų „gydyti“ ne atskirus nesveikuojančius organus, o pačias sistemas – ekonomines ar socialines – dėl kurių iš kartos į kartą perduodami chroniški negalavimai. Šioje knygoje, kaip ir būsimoje bendroje „Pakui Hardware“ ir M. T. Rožanskaitės parodoje, sujungiamas žmogiškasis bei planetinis mastelis – „liepsnoja“ ne tik mūsų, bet ir planetos kūnas.

 

Paroda kurs pasakojimą apie (post)žmogiškųjų kūnų karščiavimą dabartinėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis. M. T. Rožanskaitės drobėse bei „Pakui Hardware“ instaliacijoje skleisis medicinos ir ligoninių temos, gamtiniai, kosminiai bei industriniai peizažai. Suvienyta „Pakui Hardware“ ir M. T. Rožanskaitės kūrinių ekspozicija ne tik perteiks krizės ištiktų kūnų ir aplinkos susietumą, tačiau ir ieškos būdų, kaip atrasti tam tikrą apykaitų balansą, „atvėsinti“ liepsnojančius planetos bei žmonių organizmus.

 

Kuriant parodą kartu su menininkais dirbs ir architektūrinis duetas – Ona Lozuraitytė-Išorė ir Petras Išora-Lozuraitis. Jų suformuotas postnatūralus landšaftas, kuriame įprastas gamtines medžiagas keis industrinės bei hibridinės materijos, kurs žiūrovų judėjimo erdvėje choreografiją ir siūlys kinetinių objektų-kūnų ir tapybos patyrimo būdus.

 

„Be galo džiaugiamės ir didžiuojamės, kad 2024 m. vyksiančios Venecijos meno bienalės Lietuvos nacionalinį paviljoną prodiusuos Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Dirbti su „Pakui Hardware“ visuomet yra kūrybinis ir intelektualinis nuotykis, o jautrus M. T. Rožanskaitės kūrinių susiejimas su projekto audiniu leis įdomiai paliesti ir atminties problematiką. Visa paviljono komanda nekantraudama laukia darbų pradžios,“ – sakė LNDM generalinis direktorius ir paviljono komisaras dr. Arūnas Gelūnas.

 

Lietuva Venecijos meno bienalėje dalyvauja nuo 1999 m. Lietuvos paviljonas Venecijos meno bienalėje yra keturis kartus įvertintas specialiuoju paminėjimu, o 2019 m. – net pagrindiniu apdovanojimu  „Auksinį liūtu“.

 

 

Projekto komisaras dr. Arūnas Gelūnas, LNDM generalinis direktorius 

Parodos kuratoriai: Valentinas Klimašauskas ir João Laia

Parodos architektai: Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė 

Projekto prodiuseriai: Evaldas Stankevičius ir Eglė Mikalajūnė

Komunikacijos strategė Stefanija Jokštytė

Vykdantysis architektas ir projekto prodiuseris Venecijoje Mindaugas Reklaitis

 

Projektą finansuoja