Vaclovas Ratas „Dvylika juodvarnių“ (The Twelve Ravens)
Parodą „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“ lydi leidinys su originaliomis medžio raižinių iliustracijomis
Lietuvių grafikos klasiko Vaclovo Rato (1910–1973) iliustruota lietuvių liaudies pasaka „Dvylika juodvarnių“ (The Twelve Ravens) yra XXVII knygų serijos „Lietuva, šalis ir tauta“ (Lithuania, Country and Nation) tomas, pasirodęs 1949 m. Miunchene. Ši leidinių serija anglų kalba 1948–1949 m. Vakarų šalims pristatė istorinį ir kultūrinį lietuvių diasporos paveldą. Knygų serijos leidybą finansavo ir sklaida rūpinosi agentūros JAV, Anglijoje ir Kanadoje.
Prieš imdamasis šio sumanymo V. Ratas jau buvo pagarsėjęs knygos dailininkas. Gabus Kauno meno mokyklos auklėtinis, aktyvus prieškario Lietuvos dailės gyvenimo dalyvis, už iliustracijas Maironio baladei „Jūratė ir Kastytis“ 1937 m. apdovanotas Garbės diplomu Pasaulinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje. Karo metais pasitraukęs iš Lietuvos V. Ratas nuo 1946 m. dirbo lietuviško laikraščio „Žiburiai“ meniniu redaktoriumi Augsburge. Šio laikraščio leidykla parengė ir 1946 m. išleido albumą „40 medžio raižinių“ (40 Wood-cuts) anglų, prancūzų ir lietuvių kalbomis. Jame pristatyti keturi ryškiausi tremtyje kūrę lietuvių menininkai: Paulius Augius-Augustinavičius, Viktoras Petravičius, Telesforas Valius ir V. Ratas-Rataiskis.
Iliustruota pasaka „Dvylika juodvarnių“ sumanyta ir išleista kaip bibliofilinis leidinys su originaliomis medžio raižinių iliustracijomis. Buvo išspausdinta 560 numeruotų ir autoriaus pasirašytų egzempliorių. Pasakos tekstą anglų kalba dailininko prašymu parengė rašytojas Paulius Jurkus, vertimą redagavo Mary J. Kinney. V. Ratui pavyko sukurti patrauklų ir vientisą meninės knygos ansamblį: išraižė aplanką, viršelį, antraštinį lapą ir devynias iliustracijas (viena jų pakartota aplanke). Nedidelio formato dailininko kompozicijos išsiskiria vaizdų dinamika, apibendrintu, lakonišku, kartais gruboku piešiniu, ekspresyvia raižysena. Vaizdinėje „Dvylikos juodvarnių“ iliustracijų sandaroje darniai susijungė liaudies grafikos tradicijų interpretacija ir modernios vokiškojo ekspresionizmo stilistikos ypatumai. Asketiškais, raiškiais juodų ir baltų plotų kontrastais V. Ratas įtaigiai perteikė pasakos dramą. Rūsti leidinio visuma perteikė menininkų kartos, susidūrusios su neseniai praūžusio karo agresija, patirtį.
Pokario gyvenimo permainos 1949 m. V. Ratą su šeima nubloškė Australijon. 1954 m. iš Perto persikėlęs į Sidnėjų, menininkas aktyviai įsitraukė į kultūrinį šalies gyvenimą. Jis buvo vienas iš Sidnėjaus grafikų draugijos (Sydney Printmakers Society) įkūrėjų, priklausė Australijos šiuolaikinio meno draugijai (Australian Contemporary Art Society), dalyvavo šių draugijų veikloje, parodose, rašė meno klausimais. Kūrybinė V. Rato patirtis, suformuota lietuviškos grafikos mokyklos vertybių, europietiškų tradicijų ir autoriaus potencialą liudijančių pasiekimų (akivaizdžiu to įrodymu tapo „Dvylika juodvarnių“), padėjo menininkui sėkmingai integruotis ir pelnyti pripažinimą Australijoje.
„Dvylika juodvarnių“, geriausias europietiškos autorinės dailininko knygos tradicijas reprezentuojanti Vaclovo Rato iliustruota liaudies pasaka, buvo išleista sudėtingomis pokario meto sąlygomis svetimame krašte. Ji reikšminga kaip didelės meninės vertės leidinys, svarbus lietuvių knygų grafikos laimėjimų liudijimas, nepraradęs aktualumo ir mūsų dienomis.
Ilona Mažeikienė, Regina Urbonienė
