5 klausimai rinkinio kuratoriui

Grafikos rinkiniai iš arčiau. Regina Urbonienė

 

Į klausimus atsako Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja, vyr. dailėtyrininkė-rinkinio kuratorė Regina Urbonienė.

 

 

Trumpai apibūdinkite, kas tai ir kuo ypatinga yra grafika?

 

Nors su grafika susiduriame kiekviename žingsnyje, nuo pat mažumės, vos paėmę į rankas pieštuką ar kreidelę, apžiūrinėdami knygos viršelį ar sklaidydami jos iliustracijas, ne kiekvienas išsyk galėtų apibūdinti šią dailės rūšį.

 

Grafika – graikų kilmės žodis, siejamas su veiksmažodžiu „graphein“, reiškiančio – brėžti, rėžti, piešti. Tradiciškai grafika skirstoma į piešinius ranka ir spausdintąją grafiką. Grafikos stilistinės priemonės kuklios, bet išraiškingos. Tradicinė grafika remiasi juodų ir baltų dėmių kontrastais (balta – šviesa, juoda – tamsa: galima vaizduoti apšviestus daiktus, galima perteikti dekoratyvinį ritmą). Grafikoje vyrauja linija, leidžianti kurti plastinės formos iliuziją, turinti savo ritmiką, ekspresiją, leidžianti perteikti nuotaiką ir charakterį. Vien juodomis susikertančiomis įvairaus tankio linijomis galima perteikti spalvinius niuansus ar medžiagiškumą (stiklo skaidrumą, metalo blizgesį ir pan.). Piešiniai yra labiau kameriška, intymesnė grafikos rūšis. Dažnai jie skirti pačiam menininkui – eskizai, fiksuojantys kilusio sumanymo idėją. Reikia pastebėti, kad piešinys egzistuoja kaip vienintelis egzempliorius, o spausdintos grafikos skaičius gali svyruoti nuo vieno iki keliolikos ar net kelių šimtų egzempliorių.

 

 

Kokie yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus grafikos rinkiniai?

 

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose saugoma per 58 tūkstančius grafikos eksponatų: estampų, knygų iliustracijų ekslibrisų, plakatų, piešinių ir net kūrinių klišių.

 

Grafikos rinkinys apima XVI–XXI a. Lietuvos ir užsienio šalių dailininkų kūrinius, sukurtus medžio, vario, plieno ar lino raižinio ir kitomis technikomis ant popieriaus kartono, net beržo tošies ar audinių. Visi eksponatai pagal autorystę ir laikotarpius suskirstyti į penkis atskirus rinkinius (Užsienio šalių, LDK, Išeivijos, XX a. I pusės ir XX a. II p.–XXI a. lietuvių grafikos), o juos prižiūri ir tyrinėja keturi grafikos kuratoriai.

 

 

 

Trumpai pristatykite savo rinkinį: kuo jis ypatingas, kokių dailininkų kūryba sukaupta jame?

 

Mano kuruojamas XX a. II p.–XXI a. lietuvių grafikos rinkinys muziejuje yra pats didžiausias, jį sudaro apie 28 tūkstančius eksponatų. Tai ir dinamiškiausiai augantis rinkinys, kasmet pasipildantis po kelis šimtus eksponatų, apimantis laikotarpį nuo 1940 metų iki mūsų dienų. Pirmųjų pokario dešimtmečių grafika  plačiausiai atspindėta Vytauto Jurkūno, Jono Kuzminskio, Albinos Makūnaitės, Konstancijos Petrikaitės-Tulienės, Petro Rauduvės knygų iliustracijomis, Antano Kučo, Jono Kuzminskio, Telesforo Kulakausko peizažais, portretais, teminėmis kompozicijomis,  Vytauto Kairiūkščio, Aleksandro Vitulskio, ir kitų dailininkų piešiniais. Ypač  vertingas šio laikotarpio eksponatas – dailininko Mečislovo Bulakos (1907 – 1994) Vilniaus senamiesčio vaizdų ciklas. Tai piešiniai sangvinu, sukurti karo ir pirmaisiais pokario metais. M. Bulaka meistriškai pavaizdavo tapybiškus senamiesčio kampelius, prieblandoje skendinčias gatveles su iškrypusiu akmeniniu grindiniu, atkūrė  jaukaus romantiško miesto atmosferą, įamžino svarbius neišlikusius architektūros paminklus.

 

Nors rinkinio pagrindą sudaro įvairių kartų lietuvių grafikų kūriniai, išsamiausiai jame atspindėta 7–9 dešimtmečių  lietuvių grafikos panorama. Jos branduolį sudaro dabar jau grafikos klasikais vadinamų dailininkų  Vytauto Jurkūno, Rimtauto Vincento Gibavičiaus, Jono Kuzminskio, Antano Kučo, Leono Lagausko, Domicelės Tarabildienės, Vytauto Kalinausko, Stasio Krasausko, Algirdo Steponavičiaus, Birutės Žilytės,  Sigutės ir Vytauto Valių kūryba.

 

Naujų technikų išpopuliarėjimą (įvairios metalo technikos, serigrafija, litografija), grafikos polinkį į abstraktesnę metaforišką plastinę kalbą liudija Viktorijos Daniliauskaitės,  Irenos Daukšaitės, Danutės Jonkaitytės, Eduardo Juchnevičiaus, Vytauto Jurkūno (jaun.), Danutės Gražienės, Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės, Petro Repšio, Birutės Stančikaitės, Jūratės Stauskaitės, Nijolės Šaltenytės, Mikalojaus Povilo Vilučio ir kitų autorių kūriniai.

 

Rinkinyje pristatomi ryškiausi nūdienos lietuvių grafikos kūrėjai (Kęstutis Grigaliūnas, Rimvydas Kepežinskas, Laisvydė Šalčiūtė, Lida Dubauskienė, Eglė Kuckaitė, Eglė Vertelkaitė, Birutės Zokaitytė). Negausi, bet įdomi ir vertinga pirmųjų XXI a. dekadų lietuvių  grafikos kolekcija, neseniai pasipildė ir jauniausios lietuvių dailininkų kartos kūrybos pavyzdžiais (Tado Gindrėno, Ramintos Šumskytės-Sum, Vytenio Tolučio ir kt.).  Tarp jų minėčiau Augustą Bidlauską ir Laurą Selmistraitytę. Pirmasis menininkas išsiskiria nuoseklia, ironijos nestokojančia „Žmogaus“ temos plėtote, ištobulinta sudėtingos ir retos technikos – mecotintos meistryste bei jai nebūdingais dideliais formatais.

 

Subtilia niuansuotų pustonių derme Lauros Selmistraitytės kūriniai niveliuoja grafikos ribas. Didžiulio formato raižiniuose daug kartų spausdindama vis tą pačią nuraižytą klišę, ji kuria tapybišką, meditatyvų vaizdą. Autorė demonstruoja nepriekaištingą atlikimą ir novatorišką klasikinės medžio raižinio technikos interpretaciją nūdienos lietuvių grafikoje.

 

 

Kaip LNDM formuojamas grafikos rinkinys?

 

Kūrinius, patenkančius į LNDM kolekciją atrenka direktoriaus vadovaujama Rinkinių komplektavimo komisija, o lėšas jų įsigijimui skiria LR kultūros taryba. Pastaraisiais metais šiuolaikinės lietuvių grafikos rinkinys sparčiai augo dailininkų ar jų artimųjų dovanų dėka. Taip sukauptas itin gausus Boleslovo Motuzos-Motuzevičaus, Leono Lagausko, Petro Rauduvės, Lili Janinos Paškauskaitės, Kazės Zimblytės kūrybinis palikimas, papildyta Saulutės Kisarauskienės, Jūratės Stauskaitės, Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybos kolekcija. Tai tikrai vertingos, įspūdingos apimties dovanos. Prieš kelis metus muziejaus rinkinių tarybos ekspertai iš kelių milžiniškų stirtų ilgų (neretai iki trijų metrų ilgio) dailininkės Elvyros Kairiūkštytės (1954–1999) meninio palikimo atsirinko beveik septynis šimtus piešinių laisvų, virtuoziškų, monumentalių, nupieštų tarytum vienu atokvėpiu. 2018 m. iš VDA muziejaus perimtas didžiulis (per 600 vnt.)  Algimanto Švėgždos piešinių pluoštas reikšmingai sustiprino iki šiol buvusį kuklų menininko grafikos rinkinį.

 

Ypač džiaugiamės paminklosaugininkės ir restauratorės Gražinos Drėmaitės dovana. Ji perdavė muziejui savo tėvo, dailininko, dailėtyrininko, muziejininko ir pedagogo Vlado Drėmos (1910-1995) karo metais sukurtą 74 spalvotų medžio raižinių ciklą ,,Gedimino kalnas įvairiais metų laikais“. Jo pagrindu tapo vienas nedidelio formato (14,5×10 cm) medžio raižinys, kurį spausdinant ir parenkant vis kitų spalvų derinius perteikiama skirtingų metų laikų nuotaika. Tai retas ir unikalus dailininko kūrybinės virtuvės pavyzdys. Kiekvienas atspaudas tvarkingai numeruotas, o po atvaizdu likę įrašai dailininko ranka leidžia spėti, kokių tikslų siekė autorius, kurie spalviniai deriniai jo netenkino ir kurie, matyt, buvo pavykę.

    

 

Kurį rinkinio eksponatą apibūdintumėte kaip įsimintiną, neeilinį?

 

Rinkinio kuratoriui, galinčiam turėti betarpišką kontaktą su grafikos kūriniu (matyti jį iš arti, įsižiūrėti į jo štrichus, smulkiausiais detales), tikrai yra daug labai įspūdingų, patinkančių kūrinių ir iš jų išsirinkti vieną beveik neįmanoma. Gal galėčiau paminėti neseniai įsigytą išskirtinio formato Kęstučio Vasiliūno, retos Lietuvoje medžio raižinio technikos puoselėtojo ir propaguotojo kūrinį. Tai Duccio di Buoninsegna: Pabučiavimas. 2015. Klasikinis evangelijos siužetas (Judo bučinys) ir Renesanso meistro kūrinio citata, sugretinta su kasdienės kultūros elementais, kuria paradoksalų ir jautrų kontekstą. Lakoniška plastine forma dailininkas įtaigiai kalba apie žmogiškos egzistencijos prasmę, o įspūdingas didelis formatas (140×280 cm) tik  sustiprina K. Vasiliūno kuriamo vaizdo sugestiją. Be meninių privalumų, tai, ko gero, rekordiškai didžiausio formato kūrinys visuose LNDM grafikos rinkiniuose!