Kviečiame į virtualią ekskursiją po parodą „Vladas Žilius (1939–2012): atminties spalvos“

Vytauto Kasiulio dailės muziejaus gidė Aušra Razbadauskienė kviečia kartu pakeliauti po parodą „Vladas Žilius (1939–2012): atminties spalvos“. Taip pat Jūsų dėmesiui – parodoje eksponuojamų dailininko kūrinių galerija.

Vlado Žiliaus  (1939–2012) meninė karjera klostėsi tuo laiku, kai dailininkai, nepataikavę autoritarinio režimo primetamoms normoms, buvo persekiojami, jų kūriniai menkinami, atmetami „meno“ tarybų. Nesupratimas, neįvertinimas, kūrybos laisvės varžymas, patirtos nuoskaudos skatino menininką nesitaikstyti, o po beprecedenčio ir garsiai nuskambėjusio jo laiško tuometiniam LKP CK pirmajam sekretoriui pasipylę mįslingi grasinantys skambučiai, dailininką pastūmėjo ieškoti galimybių ištrūkti iš grėsmingos, nesaugios aplinkos. 1976 m. jis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.

Lietuvių grafikos mėgėjai galbūt prisimena, kad ankstyvojoje Vlado Žiliaus grafinėje kūryboje ir ypač knygų iliustracijose vyravo abstraktaus, optinio meno ir poparto idėjos. O parodoje rodomuose darbuose stebimas ryškus šuolis nuo grafinės raiškos link ekspresyvios tapybos. Pastaruosius darbus autorius kūrė be jokių išankstinių eskizų, visiškai spontaniškai. „Nauji V. Žiliaus kūriniai netilpo į griežtus stilistinius rėmus, balansavo ties abstraktaus ekspresionizmo riba. Eksponuojamuose tapybos darbų cikluose dailininkas netradiciškai pasitelkė vario ir aukso foliją, derino ją su akrilu, pastele, papildė piešinių intarpais, atliktais tušinuku ar flomasteriais, taip išgaudamas įvairių kultūrinių sluoksnių palimpsestą. Stebinanti klodų gausa atveria vaizdus, kuriuose išryškėja Ravenos mozaikų, art deco ir klimtiškojo aukso pėdsakai, išnyra mįslingos archajinių piktogramų užuominos“, – taip apie Vlado Žiliaus darbus rašo parodos kuratorės Ilona Mažeikienė ir Regina Urbonienė. Rengiant ekspoziciją, joms talkino ir menininko dukra Rasa Bačiulienė.

Parodą pratęsėme iki rugpjūčio 30 d. Lauksime Jūsų, kai pasibaigs karantinas.