Tyrimai ir restauravimas. Lietuvos bajorų Karpių genealoginis medis

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras tyrinėja, konservuoja ir restauruoja Lietuvos muziejams, bažnyčioms bei privatiems asmenims priklausančius dailės kūrinius, istorines ir archeologines vertybes.  Šiandien Lietuvoje nėra muziejaus, kuris nesinaudotų šio centro paslaugomis. Rubrikoje „Tyrimai ir restauravimas“ skelbiame meno kūrinių ant popieriaus restauratoriaus Pauliaus Zovės straipsnį apie Biržų krašto muziejuje „Sėla“ saugomą Lietuvos bajorų Karpių genealoginį medį.

 

 

LIETUVOS BAJORŲ KARPIŲ GENEALOGINIS MEDIS. TYRIMAI IR RESTAURAVIMAS

Paulius Zovė

P. Gudyno restauravimo centras

 

Nežinomo dailininko XIX a. viduryje pieštas Lietuvos bajorų Karpių genealoginis medis seka šios giminės istoriją nuo 1522 m., kai Karpas Jesipovičius gavo žemių iš LDK valdovo Žygimanto I, iki paskutinio paminėto, giminės palikuonio, gimusio 1814 m.

 

Eksponatas saugomas Biržų krašto muziejus „Sėla“. Genealoginis medis nupieštas juodu tušu plonomis tiksliomis linijomis ant storo, standaus, gelsvos spalvos didelio formato popieriaus lakšto (280 x 80 cm), suklijuoto iš dviejų dalių, ir kruopščiai nuspalvintas akvarele. Siekiant išryškinti piešinį, jis padengtas blizgia danga.

 

 

Būklė prieš restauravimą

Kūrinys ilgą laiką saugotas suvyniotas į ritinį vaizdine puse į vidų, laikytas drėgnose sąlygose. Tai rodo išsilieję dažai, patakų dėmės, prie vandenyje lengvai brinkstančių dažų sluoksnio prilipę perklojimui naudoto popieriaus likučiai. Popierius sukietėjęs, deformuotas, smarkiai sulamdytas. Jo paviršinis sluoksnis daugelyje vietų nuplėštas, pažeistas piešinys. Viršutinėje lakšto dalyje, ties kartušu trūksta didelių fragmentų. Kūrinio nugarinės pusės pakraščiuose priklijuotos lininio audinio juostos. Visą nugarinę pusę dengia storas parudusių klijų sluoksnis.

 

 

Laboratoriniai tyrimai

Lakšto nugarinę pusę dengiantys klijai – tirpūs vandenyje angliavandeniai, gali būti gumiarabikas, vyšnių ar slyvų sakai. Žalių dažų mėginyje mikrochemiškai nustatytas vario žaliasis pigmentas (Cu(CH3COO)2 ∙ H2O). Mėlyni dažai – Berlyno mėlynojo (Fe4[Fe(CN)6]3) bei Bremeno mėlynojo pigmentų mišinys. Raudoni dažai – vandenyje tirpus organinis dažiklis sintetinis alizarinas. Geltoni dažai – gamtinis dažiklis gumigutas. Juodai rudų dažų mėginyje nustatyti anglies ir geležies (III) jonų turintys pigmentai. Dažų rišamoji medžiaga gali būti angliavandeniai. Jų tiksliai identifikuoti nepavyko dėl mažo kiekio dažuose.

 

Restauravimas

Restauravimo programą nulėmė tai, kad piešiant kūrinį gausiai naudoti dažai su vario acetato pigmentu. Todėl nuspręsta, eksponatą restauruojant vengti vandeninių procedūrų.

Pirmiausia nuo kūrinio paviršiaus atsargiai nuvalyti nešvarumai; nuo nugarinės pusės pašalinti klijai. Įplyšimai ir popieriaus lūžiai suklijuoti ir sutvirtinti japoniško popieriaus juostelėmis; trūkstami fragmentai atkurti popieriumi, panašiu į originalą. Kūrinys dubliuotas japonišku popieriumi.

 

 

 

 

 

Genealoginio medžio, kaip istorinio dokumento, viena svarbiausių detalių – kartušas su heraldiniu skydu bei įrašais. Neradus papildomos ikonografinės medžiagos, jo pirminis vaizdas ir įrašai nebuvo atkuriami. Rekonstruotas tik pagrindinis kartušo elementas – heraldinis herbas. Pagal Karpių giminės herbo aprašymą atkurtos trūkstamos herbo dalys – žvaigždės ir keturios stručio plunksnos. Pažeistos vaizdo vietos tonuotos akvarele ir tempera taškinio retušo būdu.

Originalus kūrinys po restauravimo saugomas Biržų krašto muziejaus „Sėla“ fonduose. Ilgalaikiam eksponavimui pagaminta originalo dydžio aukštos kokybės kopija.

 

 

 

Restauravo meno kūrinių ant popieriaus restauratorius Paulius Zovė, tyrimus atliko restauravimo technologė Rūta Butkevičiūtė.