Trys mados šimtmečiai

2014 m. rugsėjo 4 d. - 2019 m. rugpjūčio 4 d.

Prancūzijos karalius Liudvikas XIV madą šmaikščiai pavadino „istorijos veidrodžiu“. Šis mados, kaip unikalaus socialinio ir meninio reiškinio, apibūdinimas nepaseno per tris šimtmečius. Aleksandras Vasiljevas savo nauja paroda, apimančia laikotarpį nuo XVIII a. pirmos pusės iki XX a. septinto dešimtmečio, bando atsakyti į klausimą, kas istorijos raidoje moteris ir vyrus skatina nuolat keisti aprangą ir aksesuarus?

XIX a. pirmoje pusėje būtini moterų aksesuarai – dailūs biseriu ar augalų ir vaisių sėklomis siuvinėti rankinukai. Žemakulniai moteriški bateliai iš pradžių buvo smailianosiai, vėliau – bukanosiai. Vyriškoje madoje žavėjimasis antika pasireiškė aksesuarais ir tuo, kad XIX a. pradžioje itin madingi tapo bakenbardai, kuriuos galima pamatyti senovės Romos skulptūrose.

Napoleono karų metu „didžioji armija“ patraukė į lenkų ir lietuvių žemes, kur susidūrė su neįprastai šaltu klimatu, privertusiu apsirengti kailiniais vietinės gamybos drabužiais. Paskui kariškius kailiais apsirengė ir damos. Taip Paryžiuje atsirado lenkiški kailiniai su ilgomis siauromis kailinėmis rankovėmis.

Vienos kongresas 1814–1815 m. tapo istorine mados gaire. Madingomis tapo šiek tiek sutrumpintos, į apačią platėjančios, kojas atidengiančios suknelės; dramatiškos spalvos – juoda, raudona, mėlyna, geltona ir žalia. Ypač buvo vertinami itališki koralai, mozaikos ir kamėjos, prancūziški nėriniai, rusiški kailiai ir turkiški turbanai. 1820–1830 m. suknelių apačios ir rankovės išplatėjo. Vėliau jos pasiekė įspūdingų dydžių. Palaipsniui talijos nusileido ten, kur joms ir privalu būti. XIX a. viduryje moteriškų suknelių siluetai išsiskyrė siauromis suvarstomomis talijomis ir pūstais sijonais. Tai vadinamasis „naujojo rokoko“ stilius. Vyriška mada išgyveno „juodąjį periodą“. Dendžiai, norėdami neatsilikti nuo mados, kuri reikalavo išryškinti talijas, buvo priversti nešioti korsetus.

Paryžius 1850–1860 m. virto pasaulio mados centru, įtvirtinusiu naujas mados tendencijas: paplito juodi „ispaniški“ Šantiji nėriniai, kurie buvo dėvimi kaip šaliai; raudonas palaidines ir skrybėlaites pradėjo nešioti Italijoje pilietinio karo metu.

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Europa išgyveno „puikųjį amžių“. Palaipsniui suknelių talijos kilo į viršų ir siluetas įgavo neoklasikines formas. Paryžietis dizaineris Polis Puarė (Paul Poiret) pirmasis pradėjo eksploatuoti rytietišką tematiką ir pirmasis išlaisvino moteris iš korseto, pasiūlęs joms plačias kelnes ir tunikas. Ypač populiarūs tapo trumpi plaukai ir virbalais megzti šalikai bei džemperiai. Madingas siluetas buvo pritaikytas žemai talijai ir plokščiai krūtinei. Ekstravagantiškos trumpos suknelės įkūnijo nepamirštamą čarlstono ir džiazo, Monparnaso, šalto šampano ir Rols Roisų epochos stilių, buvo siuvinėtos biseriu, puoštos stručio plunksnomis ir laukinių beždžionių kailiais.

Naujas moterų aprangos stilius įsivyravo 1930 m. ir buvo susietas su švedų aktorės Gretos Garbo įvaizdžiu, pristatančiu naują grožio etaloną: blondinę ryškiais žandikauliais ir hipnotizuojančiu žvilgsniu. Visoje Europoje moterų siluetas įgavo moteriškumo ir patrauklumo, rūbai išryškino krūtinę, liemenį ir klubus.

Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Viktorijos laikų mada kaitaliojasi su sportiniu stiliumi. 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, pribloškęs žmoniją žiaurumu ir cinizmu, suformavo naują mados stilių. Sukarintas vyriškos ir moteriškos aprangos siluetas buvo gausiai puošiamas karinės uniformos detalėmis: metalinėmis sagomis, kišenėmis, diržais ir antpečiais.

1947 m. Paryžiuje atsidarę mados namai „Christian Dior“ pasiūlė moterims viliojantį New Look siluetą. Talentingi prancūzų drabužių dizaineriai visi kartu formavo ir suformavo moters, primenančios rožę su besiskleidžiančiais lapeliais, ant kurių tarsi rasos lašai blyksi perlai ir strazai, įvaizdį. Jie sumaniai modeliavo moters plonu liemeniu, aukšta krūtine ir plačiais klubais figūrą, kuri labai patiko vyriškajai žmonijos pusei.

Parengta pagal Aleksandro Vasiljevo knygą „Europos mada. Trys šimtmečiai“(Maskva, 2010)

​

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų