Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys – Vytauto Kasiulio dailės muziejus – įsikūrė istorinėje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie, 1907–1939) būstinėje. XX a. pradžios neoklasicistinio stiliaus rūmai (projekto autoriai, inžinieriai Henrykas Wojnickis ir Janas Trojanas) Joachimo Lelevelio gatvėje prie Žaliojo tilto buvo pastatyti už pagrindinio fundatoriaus Hilario Łęskio, Baltosios Vokės dvarininko, skirtas ir kitų rėmėjų suaukotas lėšas. Statybos darbai pradėti 1910 m., o statinys baigtas įrengti tik 1929 metais. Vilniaus krašto šviesuomenės pastangomis pastatas tapo daugiafunkciniu kultūros ir švietimo židiniu: jame glaudėsi archyvas, biblioteka, muziejus, vyko draugijos narių susirinkimai, visuomeniniai renginiai.
Vilniaus mokslo bičiulių draugija savo veiklą tęsė iki pat Antrojo pasaulinio karo. 1949–1980 m. pastate veikė sovietinės propagandos įstaiga – LTSR revoliucijos muziejus. 1981 m. pastatas buvo perduotas Lietuvos dailės muziejui, jame buvo rengiamos šiuolaikinės dailės teminės ir personalinės parodos, veikė Lietuvių tarybinės dailės galerija. 1991 m. pastate buvo įrengtos Lietuvos dailės muziejaus meno kūrinių saugyklos.
2012 m. istorinis Vilniaus pastatas rekonstruotas ir modernizuotas Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo programos, Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, pritaikius jį šiuolaikiniams muziejaus poreikiams. Pastate veikė nuolatinė dailininko Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija, parodų salės, konferencijų ir renginių centras, rengiami muzikos vakarai. Pagrindinė Vytauto Kasiulio dailės muziejaus misija – saugoti ir eksponuoti dailininko našlės Bronės Kasiulienės 2010 m. Lietuvai dovanotą ir sūnaus Vytauto Kasiulio Lietuvos dailės muziejui perduotą dailininko kūrinių kolekciją bei asmeninį archyvą, kitų ryškių išeivijos menininkų kūrybą, pristatyti mažai žinomą, įvairią ir menkai tyrinėtą 1900–1941 m. Vilniaus dailę.
LNDM informacija
Atnaujinta: 2023-05-23
