planas

III aukštas, XXIII ekspozicijos salė

Tado Goreckio, Vincento Slendzinskio, Boleslovo Rusecko kūryba

← XXII ekspozicijos salė | XXIV ekspozicijos salė →

 

Po 1832 m. Vilniaus universiteto uždarymo daug būsimų Lietuvos dailininkų, dailės pradmenis gavusių Vilniuje, aukštojo mokslo siekė Peterburgo ir Maskvos dailės akademijose. Šių dailininkų kūryboje sustiprėjo akademizmo tendencijos, pasireiškė tam tikra rusų tapybos mokyklos įtaka, tačiau išliko nenutrūkstantis ryšys su Vilniaus meno mokyklos tradicija.
Visą XIX a. Lietuvoje tebebuvo aktualios nacionalinio išsivadavimo idėjos, skatinusios domėtis savojo krašto kultūra ir tradicijomis. Buitinio žanro paveiksluose populiarios buvo religinio gyvenimo scenos, dažnai tapyti apibendrinti, kiek romantizuoti liaudies atstovų portretai, turėję atspindėti tautos identitetą, moralines jos vertybes. Peizažinėje tapyboje svarbią vietą užėmė Vilniaus ir jo apylinkių, Lietuvos pilių, su žymių žmonių gyvenimu susijusių vietovių vaizdai.
Ne vieną kompoziciją, vaizduojančią religines apeigas ir tradicijas, yra nutapęs Peterburgo dailės akademijos auklėtinis Tadas Goreckis (1825–1868). Buitines scenas, portretus ir peizažus tapė Vincentas Slendzinskis (1837–1909), dailės pradmenis gavęs iš tėvo, Vilniaus meno mokyklos auklėtinio, Aleksandro Slendzinskio ir Kanuto Rusecko, vėliau studijavęs Maskvoje.
Pirmasis Boleslovo Rusecko (1824–1913) dailės mokytojas buvo jo tėvas Kanutas Ruseckas. 1843–1850 m. dailininkas tęsė studijas Peterburge pas Karlą Briulovą ir Fiodorą Bruni, vėliau tobulinosi Romoje. Baigęs studijas, gyveno Vilniuje, tapė altorių paveikslus, portretus, kolekcionavo dailės kūrinius.

Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. +370 5 261 1685
vpg@lndm.lt