Paroda „Asmeniška. Lietuvos moterų dailė 1918–1940 m.“

2017 m. balandžio 14–birželio 4 d.

Barbora Didžiokienė (1896—1976). Kauno „kabake“. Barboros Didžiokienės, Teonos Herbačiauskienės ir Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės karikatūra. 1922. Popierius, tempera, 27,5 x 36. © Lietuvos dailės muziejus

Paroda „Asmeniška. Lietuvos moterų dailė 1918–1940 m.“ skirta pirmosios kolektyvinės Lietuvos dailininkių kūrybos ekspozicijos 80-mečiui paminėti. Tai pirmas išsamus tarpukario Lietuvos moterų dailės paveldo pristatymas ir kartu bandymas su XX a. 3–4 deš. meniniu gyvenimu susieti anksčiau marginalizuotas personalijas, kurių meniniu požiūriu kukli ar intymi, dažniausiai realistinė kūryba, vis dėlto yra neatsiejama Lietuvos dailės istorijos dalis, atspindėjusi savo laiką ir dariusi poveikį amžininkams. Ekspozicijoje sutelkta visa tai, kas leidžia aprėpti XX a. pirmosios pusės Lietuvos moterų dailės įvairovę.

 

Parodoje pristatomi moterų tapybos, skulptūros, grafikos eksponatai iš XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės aukso fondo. Lankytojai galės pamatyti iki šiol menkai pažintų autorių kūrybinius ieškojimus, taip pat „mažiesiems menams“ priskiriamus darbus. Eksponatų interpretavimui pasitelkiama papildoma vaizdinė ir tekstinė medžiaga, praplečianti meno kūrinių ir dailės reiškinių suvokimo, interpretavimo gaires. Tarpukario moterų dailės istorijos čia pasakojamos per atskirus eksponatus, atrinktus iš nacionalinių ir respublikinių Lietuvos muziejų, dailininkių šeimos bei privačių asmenų kolekcijų.

 

Vienas iš ekspozicijos akcentų – 1937 m. rudenį Kaune surengtos pirmosios Lietuvos dailininkių parodos, kurioje eksponuoti keturiasdešimties autorių darbai, pristatymas. Pateikiama išsami šio įvykio dokumentacija ir komentarai, aktualizuojantys ir kontekstualizuojantys visuomeninę moterų parodos reikšmę.

 

Parodos pavadinimui pasirinkta antraštė „Asmeniška“ – aliuzija į tarpukariu suaktyvėjusią (ir šiandien tebeaktualią) diskusiją apie dailininkių kūrybos vertinimą, kurią, viena vertus, siūlyta charakterizuoti vadovaujantis universaliais meniniais kriterijais. Šio požiūrio šalininkai teigė, kad tiesiog yra geras ir blogas menas, nepaisant jo autoriaus lyties. Kita vertus, pasigirdo balsų, kad moterų kūryba yra specifinė, nulemta socialinių aplinkybių ir stipriai veikiama individualios patirties. Taigi kokia vis dėlto buvo (ir yra) moterų dailė, meniška ar asmeniška? Kaip šį klausimą interpretavo XX a. pirmosios pusės kūrėjos? „Aš – meniška“ –tebūnie tai praeities dailininkių manifestacija, siekianti paskatinti diskusiją bei atkreipti šiandieninės visuomenės dėmesį į moterų kūrybos vertę.

 

Kuratorė Ieva Burbaitė

Architektė Marija Repšytė

Dizainerė Laura Grigaliūnaitė

Organizatorius: Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailės muziejus

Rėmėjai:

Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius
www.ndg.lt

Taip pat žiūrėkite

Galerija

Parodos „Asmeniška. Lietuvos moterų dailė 1918–1940 m.“ spaudos konferencija ir atidarymas