Margaritos Čepukienės kūrybos paroda „Iškilmių vėliavos“

2017 m. vasario 21–balandžio 9 d. Parodos atidarymas – vasario 21 d. 16 val.

Paroda „Iškilmių vėliavos“ – dailininkės Margaritos Čepukienės daugiau nei dviejų dešimtmečių kūrybinė ataskaita. Pirmoji vėliavų paroda buvo surengta 1995 m. Kaune, Mykolo Žilinsko galerijoje, o ši yra skirta garbiam autorės jubiliejui. Šalia dvipusių liturginės paskirties bažnytinių vėliavų eksponuojamos mažesnio formato mokymo ir kitų įstaigų vėliavos. Iš viso parodoje pristatomos 23 vėliavos, tarp jų daugiausia – Vilniaus arkikatedros, o kitos yra Kražių, Šiluvos, Druskininkų, Obelių, Labanoro, Kamajų bei kt. parapijų nuosavybė.

 

Tauragės apskrityje, Gaurės miestelyje, gimusi Margarita Čepukienė dailės pagrindų mokėsi sunkiu pokario metu. Tėvas buvo išvežtas į Sibirą, o jai ir kitiems šeimos nariams teko slapstytis nuo tremties. Kurį laiką Margarita gyveno elzbietiečių vienuolyne ir mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje. Čia labiausiai įsiminė ir tolimesnei kūrybai įtakos turėjo Česlovo Kontrimo akvarelės pamokos. 1964-aisiais M. Čepukienė Lietuvos dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) įgijo grafikės specialybę. 1966–1989 m. su pertrauka dirbo eksperimentiniame meninio konstravimo biure, kur su kitais dailininkais projektavo įvairius pramoninės grafikos dirbinius. 1975–1977 m. dailininkė su šeima gyveno Kuboje, liejo akvareles ir Santa Klaros miesto bibliotekoje surengė dvi parodas.

 

Sąjūdžio laikais, 1989-aisiais, tikintiesiems sugrąžinus Vilniaus arkikatedrą, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas pakvietė M. Čepukienę dirbti ir užsakė pagaminti liturgines vėliavas. Iki 1998 m. ji Vilniaus arkikatedrai sukūrė 10 vienodo dydžio, bet skirtingų kompozicijų ir spalvų vėliavų. Jų stačiakampiai vilnonių audinių formatai yra artimi tradicinėms liturginėms vėliavoms su formine karpyta apačios apdaila, pakraščių apvadais, kutais, virvelėmis, fabrikinės gamybos kaspinais. Dvi šviesiosios vėliavos su išsiuvinėta monstrancija ir liturginiu pelikano simboliu skirtos Eucharistijai. Joms kontrastuoja tamsiosios ažūrinės vėliavos. Kitų vėliavų laukai – būdingų liturginių žalių, raudonų ir mėlynų spalvų, su Švč. Mergelės Marijos bei kitų šventųjų atvaizdais. Jų drabužiai aplikuoti klostant ir sluoksniuojant blizgius tiek lygių, tiek faktūrinių paviršių aukso ir sidabro spalvų sintetinius audinius. Rankomis išsiuvinėti veidai ir rankos taip pat yra aplikuoti. Daugiausia dėmesio autorė skyrė šventųjų veidams, stengėsi perteikti jų dvasingumą, todėl tankiais siuvinėjimo dygsniais spalviškai juos modeliavo. Bažnytinių vėliavų averse aplikuoti religinio turinio įrašai, gėlių motyvai, o reverse lakoniškai įkomponuota įprasta liturginė simbolika – kryžiaus ženklas, monogramos, emblemos, sukūrimo datos.

 

Atstatytai Labanoro bažnyčiai (po 2009 m. gaisro) M. Čepukienė pirmiausia išsiuvinėjo vėliavą, kuri iš pradžių buvo altoriaus dalyje, o vėliau ėmėsi tekstilinių paveikslų (gobeleno ir aplikacijos technika) centriniam ir šoniniams altoriams kūrimo. Parodoje eksponuojamos jų fotonuotraukos. Iš viso dailininkė išsiuvinėjo 57 vėliavas. Keletą vėliavų Vidaus reikalų ministerijai („Policijos akademija“, „Lietuvos policija“, „Pasienio policija“) išsiuvinėjo pagal dailininko Romualdo Karpavičiaus projektus. Kūrė ir siuvinėjo vėliavas taip pat ir privatiems asmenims Lietuvoje bei užsienyje (yra dviejose Biblijos bažnyčiose Afrikoje ir viena JAV). 2017 m. užbaigta naujausia vėliava, kurioje ant balto plono peršviečiamo audinio siuvinėta ir aplikuota Prisikėlusio Kristaus figūra, netruks surasti vietą kurioje nors parapijoje.

 

Nijolė Žilinskienė

​

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų