Paroda „Nikolajus Rerichas ir Latvija“

2017 m. vasario 2–gegužės 6 d.

Nikolajus Rerichas. Kuluta. 1936. Kartonas, tempera. Latvijos nacionalinis dailės muziejus

Nikolajaus Rericho (1874–1947) vardas gerai žinomas visame pasaulyje. Sankt Peterburgo imperatoriškosios dailės akademijos absolventas buvo vienas iš Rusijos meninį gyvenimą pakeitusio judėjimo „Meno pasaulis“ lyderių. Istorinių paveikslų autorius, teatro dailininkas, pedagogas, filosofas, mokslininkas, keliautojas, kaip ir dauguma iškiliausių sidabro amžiaus menininkų, buvo priverstas emigruoti. Jam teko gyventi Suomijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, JAV. Tačiau jo svajonė ir gyvenimo misija buvo Centrinė Azija ir jos unikali kultūra, ekspedicijos po Tibetą, Indiją, Kiniją, Mongoliją, Sibirą, Japoniją, kompleksiniai šių šalių kultūros tyrimai. Tačiau kad ir kur būdamas, N. Rerichas niekada neprarado ryšių su jo protėvių žeme Latvija. Iš čia ir atvyko beveik visi šios parodos eksponatai. Tai paveikslai iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus ir „Rygos biržos“ dailės muziejaus, knygos, archyviniai dokumentai iš Latvijos Rericho draugijos, protėvių paveikslai iš Liepojos muziejaus. N. Rericho ryšius su Lietuva primena keli eksponatai iš Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Parodą sudaro keturios dalys: tai paties dailininko ir jo sūnaus Sviatoslavo paveikslai, eksponatai iš Latvijos Rericho draugijos, Liepojos muziejaus medžiaga apie N. Rericho sąsajas su Latvija ir latvių dailininkų, N. Rericho bendramokslių iš Dailės akademijos bei jo mokinių latvių Sankt Peterburge kūriniai. Tačiau svarbiausia parodoje, žinoma, paties dailininko atrinkti ir Latvijai 1937 m. iš Indijos atsiųsti paveikslai. Siuntinys iš Himalajų vakaruose esančio miesto Kulu buvo skirtas Latvijos Rericho draugijai.

Rygoje įsikūrusioje Latvijos Rericho draugijoje prieškariu veikė Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų paveikslų ekspozicija, vėliau atidarytas Baltijos dailės skyrius. Nuo 1930 m. dešimtmetį buvo renkami archyviniai dokumentai, knygos, nuotraukos. 1940-aisiais sovietų valdžia panaikino Rericho draugijas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, o netrukus represavo ir jų narius. 1950 m. kolekcijos atiteko dabartiniam Latvijos nacionaliniam dailės muziejui ir yra „Rygos biržos“ dailės muziejaus nuolatinės ekspozicijos dalis.

Šalia Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų paveikslų, parodoje eksponuojami ir garsių Latvijos tapytojų bei grafikų kūriniai. Studijuodamas Sankt Peterburge, N. Rerichas bendravo su Vilhelmu Purvičiu, Janiu Rozentaliu, Johanu Valteriu. Jaunesnės latvių dailininkų kartos atstovai – Niklavas Strunkė, Karlis Miesniekas, Janis Plasė ir pasaulinė garsenybė Gustavas Klucis – mokėsi Rericho vadovaujamoje Sankt Peterburgo dailės skatinimo draugijos piešimo mokykloje.

Tai jau penkta Lietuvos dailės muziejuje surengta Nikolajaus Rericho kūrybos paroda. 1975 m. pabaigoje ir 1976 m. pradžioje šio dailininko tapybos paroda veikė Vilniaus rotušėje. 1992-aisiais jo tapybos paroda „Himalajai“ buvo eksponuota Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Klaipėdos paveikslų galerijoje (dabar – Prano Domšaičio galerija), o 1999 m. ten pat buvo surengta Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų reprodukcijų paroda. Ją organizavo Lietuvos Rericho draugija. 2004 m. Prano Domšaičio galerijoje buvo eksponuota Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų tapybos paroda.

Parodos kuratorė Ksenija Rudzitė,

koordinatorius Skaistis Mikulionis

Parodos rengėjai: Lietuvos dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygos biržos dailės muziejus, Latvijos Rericho draugija, Liepojos muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Parodos generalinis rėmėjas