Liaudies meno fototekoje saugoma originali ir vertinga 1949–1986 metų ekspedicijų fotomedžiaga. Tai Antano Šeduikio, Stasio Vaitkaus, Kazio Černiaus, Antano Lukšėno ir keleto kitų fotografų darbai (apie 15 000 negatyvų ir panašiai tiek pat pozityvų). Ekspedicijų metu užfiksuoti dabar jau pasikeitę peizažai, kulto pastatai, kapinaitės, dažnai sunykę mažosios architektūros paminklai, sodybos ar atskiri pastatai.
Nuotraukose įamžinti liaudies meno dirbiniai, kai kurie darbo procesai. Labai įdomūs kaimo žmonių portretai, kuriuose atsispindi išmintis bei išgyventas laikmetis. Fototekoje saugoma ir apie 7000 pozityvų, tai Adomo Varno, Igno Končiaus, Mečislovo Sakalausko, Stasio Daunio sukaupti fotorinkiniai bei nedidelis įvairios tematikos pavienių pozityvų rinkinėlis (viso apie 7000 vnt.). A. Varno rinkinyje daugiausia užfiksuoti įvairių vietovių kryžiai bei koplytėlės. I. Končiaus, M. Sakalausko, S. Daunio rinkiniuose galima rasti net tik įvairių vietovių kryžių ir koplytėlių, bet ir medinės architektūros, įvairių dirbinių bei tipažų nuotraukų.
Iliustracija: Mečislovas Sakalauskas. Durų vyris. 1964. Laukuva, Laukuvos apyl., Šilalės r. (1976)
Rinkinyje, pradėtame kaupti beveik prieš 60 metų, dabar yra per 10 000 saugojimo vienetų. Rinkinys formuotas kryptingai, atrenkant pačius gražiausius ir įdomiausius liaudies kūrybos pavyzdžius. Seniausi eksponatai siekia XVIII-XIX a. I pusę. Tai drobulės, senosios žemaičių skersadryžės skaros, vadinamosios gūnios, marškiniai.
Tradicinių XIX–XX a. I pusės interjero audinių, drabužių ir jų detalių sukaupta per 8000 saugojimo vienetų, naujų, XX a. II pusės tautodailininkių austų audinių ir megztų rankdarbių yra per 2000 saugojimo vienetų. Ne kiekvienos eksponatų rūšies surinkta tolygiai iš visos Lietuvos. Pavyzdžiui, juostų, prijuosčių, marškinių daugiausia iš Dzūkijos ir Suvalkijos, skarų, skarelių, rankšluosčių – iš Žemaitijos, Klaipėdos krašto tėra vos pora dešimčių eksponatų. Gausiausias senųjų juostų rinkinys – apie 1100 saugojimo vienetų. Liaudies tekstilės rinkinyje saugoma po kelis šimtus sijonų ir jų audinių, prijuosčių, marškinių ir jų detalių. Labai vertinga, gausi skarų ir skarelių kolekcija. Didelę rinkinio dalį sudaro interjero audiniai – sukaupta per 800 įvairiausiais raštais austų lovatiesių, vos šimtu mažiau rankšluosčių, užvalkalų bei jų audinių, lino blizgesiu, subtiliu audimu ir puošyba žavi beveik 300 staltiesių. Papildomos informacijos tyrinėjant audinius teikia ir skiaučių rinkinys, kurį sudaro 1366 saugojimo vienetai.
Iliustracija: Nežinoma audėja. Prijuostės dalis. XIX a., Suvalkija
LNDM liaudies meno rinkinyje saugoma apie 2500 margučių, dalis jų yra moksliniame pagalbiniame fonde. Pirmieji 36 margučiai, rinkinyje atsidūrę 1947 metais, mena XX a. pirmą pusę. Jie perimti iš Lietuvos mokslų akademijos Literatūros instituto muziejaus, į kurį buvo patekę iš Lietuvos mokslo draugijos. Didesnę LNDM rinkinio dalį sudaro margučiai iš Pietų Lietuvos ir Seinų krašto vietovių, 1964–2000 m. jų įsigyta Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Kelmės, Prienų, Jurbarko, Varėnos, Mažeikių, Tauragės, Šakių, Šiaulių, Kauno rajonuose. Lietuviškų margučių rinkinį, kaip pagalbinė-mokslinė medžiaga, papildo nemaža kolekcija iš Lenkijos Respublikos Seinų ir Punsko krašto lietuviškų kaimų. Taip pat yra guculiškų margučių, atvežtų iš Ukrainos, Ivano-Frankovsko srities. Pastaraisiais metais kolekciją praturtino Vilniuje gyvenantys margintojai. Muziejuje yra 233 autorių margučiai.
Rinkinys pristato pagrindinius kiaušinių puošybos būdus: marginimą vašku ir skutinėjimą. Marginant karštu vašku yra išrašomi potėpiai – brūkšneliai ir taškai, kuriuos grupuojant yra kuriami raštai. Skutinėti margučiai pasižymi smulkiais, dažnai ažūriniais raštais iš plonų grakščių linijų. Kai kada jungiami vašku išrašyti ir skutinėti raštai. Šiuolaikiniai margintojai mėgsta kiaušinius puošti faktūriniais deginto vaško raštais, kiauraraščiu. Kiaušiniai dažomi augaliniais arba cheminiais dažais. Rinkinys kaupiamas siekiant atspindėti marginimo tradicijos įvairovę. Jis atskleidžia marginimo būdų ir raštų ornamentinių variantų bei stilistikos gausą, individualaus margintojo braižo unikalumą, tradicijų tąsą ir naujas kūrybines tendencijas. Kolekcijoje išskiriami atskiri autoriai, turintys ryškų individualų marginimo braižą.
Būdingiausi raštų ornamentai: stilizuoti dangaus šviesuliai ir įvairiausios jų variacijos, gyvūnijos motyvai: žalčiukai, gyvatukės, augalai. Marginimo raštų simboliai seniai prarado archaines prasmes. Šiuolaikinį žmogų margučiai stebina nenuspėjamomis variacijomis, naujai kuriamais, savaip perkuriamais ir pavadinamais raštais, moderniomis margučio suvokimo galimybėmis, naujai atrandamais marginimo būdais.
Iliustracija: Nežinomas margintojas. Margutis. XX a. 1-2 deš., Lietuva
Rinkinyje per 3 000 saugojimo vienetų. Jame sukaupta XIX-XX a. pradžios baldų – skrynių, spintų, kėdžių, rankšluostinių. Puošniausios tarp baldų yra kraičių skrynios, kurių puošyboje panaudoti ne tik archaiškų ornamentų fragmentai, bet atsispindi ir klasikiniai architektūros bei dailės stiliai. Unikalios savo puošyba rankšluostinės.
Iš smulkiųjų medžio dirbinių įdomiausią dalį sudaro moterų darbo įrankiai – verpstės, prieverpstės, ratukai nytims pakelti, šaudyklės, kultuvės, kočėlai. Jie pagražinti kiaurapjūviais, kontūriniais ir reljefiniais ornamentais. Gana daug įvairių formų ir paskirties pintinių (per 300 vnt.). Sukaupta Vilniaus krašto verbų, pintų iš džiovintų lauko ir darželio gėlių. Gražūs ir įdomūs savo siluetais ąsočiai, puodynės, juodpuodžiai, primenantys archeologinę keramiką. Įspūdingi moliniai švilpukai ir lipdytos skulptūrėlės. Rinkinyje dar yra kaukių, riešutų spaustukų, lazdų, dekoratyvinių medinių lėkščių, suvenyrinių kraičio skrynelių.
Iliustracija: Nežinomas puodžius. Dviąsė puodynė. XIX a. pab.-XX a.pr., Žemaitija
Rinkinyje saugomi tradicinės liaudies skulptūros, tapybos, grafikos, mažosios architektūros eksponatai, sukurti XVII - XX a. I pusėje. Senosios liaudies skulptūros kolekcija – viena įspūdingiausių, ją sudaro per 1400 skulptūrų. Būdingiausi skulptūrėlių siužetai – iš Kristaus, Švč. Mergelės Marijos, šv. Juozapo, šv. Jono Nepomuko, šv. Jurgio, šv. Roko ir kitų šventųjų gyvenimo. Be apvaliosios skulptūros yra bareljefų. Darbai atspindi regioninius ypatumus, žymių dievdirbių kūrybos bruožus. Milžiniškus kryžius su bareljefinėmis šventųjų figūromis drožė žymiausias liaudies skulptorius Vincas Svirskis (1835-1916). Šio menininko darbų kolekcija didžiausia tarp Lietuvos muziejų – 20 kryžių.
Senosios liaudies tapybos kolekcijoje saugomi 123 pasimokiusių bei savamokslių liaudies dailininkų tapyti paveikslai. Sakralinė liaudies tapyba puošė kapinių koplyčias, bažnyčių altorius, altorėlius, vėliavas, koplytėles, valstiečių trobas. XVII a. II pusėje sukurtas Staliorių (Šakių r.) kaimo koplyčios antepedijaus triptikas „Šv. Pranciškus, angelų maitinamas” – vienas reikšmingiausių ankstyvųjų darbų liaudies tapyboje. Prie žymesnių kūrinių priskirtinos daugiafigūrės kompozicijos, vaizduojančios Kryžiaus kelio stotis.
Unikali ir reikšminga rinkinyje yra liaudies medžio raižinių kolekcija. Saugoma per 100 raižinių. Liaudies grafikos tradicija susiformavo XIX a., paplito vakarinėje Lietuvos dalyje. Juose vaizduojama Kristaus kančia, Švč. Mergelė Marija, įvairūs šventieji globėjai. Rinkinyje saugomi žymių liaudies raižytojų Aleksandro Vinkaus, Stepono Kuneikos, Kajetono Grigalausko lakštai.
Liaudies vaizduojamosios dailės rinkinyje saugoma didžiausia respublikoje šiuolaikinės liaudies skulptūros, tapybos, grafikos ir karpinių kolekcija, kurioje yra per 2000 kūrinių. Daugiausia šiame rinkinyje yra apvaliosios medžio skulptūros, pradėtos kaupti nuo 1956 m. Tai žymių tautodailininkų Juozo Laurinkaus, Aniceto Puškoriaus, Stanislovo Riaubos, Lionginas Šepkos, Ipolito Užkurnio ir kitų meistrų kūriniai. Primityvia plastika pasižymi liaudies tapytojų Jadvygos Nalivaikienės, Monikos Bičiūnienės, Petronelės Gerlikienės, Karolio Jackaus paveikslai. Ryškiausias šiuolaikinės liaudies grafikos menininkas – Romanas Krasninkevičius, jo medžio raižinių kolekcija – gausi ir vertinga. Popieriaus karpinių kolekcijoje yra 140 darbų. Ypač reikšmingi Julijos Daniliauskienės, Nijolės Jurėnienės, Albinos Žiupsnytės kūriniai. Šiuolaikinės liaudies tapybos rinkinyje saugomos unikalios Lidos Meškaitytės akvarelinės miniatiūros.
Iliustracija: Nežinomas XIX a. vid. liaudies dailininkas. Šv. Jonas Nepomukas. 1850
Rinkinyje saugoma per 4200 piešinių–brėžinių. Dauguma jų yra padaryti 1951-1998 ekspedicijų metu Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Punsko apylinkėse, piešti dabar žinomų dailininkų – tuometinių Vilniaus dailės instituto studentų. Piešiniai–brėžiniai suskirstyti pagal regionus ir liaudies meno rūšis. Juose užfiksuoti pastatai, apylinkių planai, baldai, namų apyvokos daiktai, memorialiniai paminklai, geležies, medžio, keramikos dirbiniai, drabužiai ir audiniai, jų raštai, spalviniai deriniai. Ypač daug kraitinių skrynių piešinių (1189).
Šis rinkinys, kuriame daugiausia užfiksuoti XIX a. pab. ir XX a. pr. objektai, papildo eksponatus, kurių muziejus neįsigijo. Tarp jų – 1956 ir 1958 m. įgyti 144 Kazio Šimonio piešiniai, kuriuose užfiksuoti antkapiniai paminklai, kryžiai, koplytstulpiai, medžio ir geležies dirbiniai. Nuo 1954 m. rinkinyje yra 1947 m. dailininkės Lidijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės piešti lietuvių tautinių vestuvinių XIX a. II p. drabužių rekonstrukcijų piešiniai pagal doc. dr. Halinos Kairiūkštytės–Jacinienės rekonstrukcijas. 21 piešinyje yra vestuvių personažų iš visos Lietuvos regionų. Rinkinyje yra žinomos keramikės Giedrės Jasudytės nukopijuoti 52 margučių piešiniai iš buvusio Mokslų akademijos Literatūros instituto muziejaus, garsaus dailės istoriko Vlado Drėmos 1942 m. piešti 17 Vilniaus krašto verbų piešiniai.
Iliustracija: Kazys Šimonis. Koplytstulpis. Gudaičių k., Pašiaušės vls., Šiaulių apskr. (1923)
Atnaujinta: 2021-01-14
