5 klausimai rinkinio kuratoriui

Apie margučius – Daiva Beliūnienė

 

Į klausimus atsako dailėtyrininkė, margučių rinkinio kuratorė Daiva Beliūnienė.

 

 

Kiek muziejuje saugoma margučių?

Liaudies meno rinkinyje saugoma beveik 3000 margučių.

 

Kada į muziejaus rinkinį pakliuvo pirmieji margučiai?

Pirmieji 36 margučiai rinkinyje atsidūrė 1947 metais, juos perėmus iš Lietuvos mokslų akademijos Literatūros instituto muziejaus, į kurį jie buvo patekę iš Lietuvos mokslo draugijos. Tie 36 margučiai muziejuje yra patys seniausi, menantys XX a.pirmą pusę. Taip pat saugome ir 52 senųjų margučių iš buvusio Mokslų akademijos Literatūros instituto muziejaus piešinius, kurių kopijas padarė dailininkė keramikė Giedrė Jasudytė. Dauguma margučių marginti XX a. antrojoje pusėje, bet jau turime nemažai ir šio amžiaus margučių.

 

 

Kaip formuojamas margučių rinkinys?

 Margučių rinkinys kryptingai pradėtas kaupti nuo 1964 metų, šio rinkinio iniciatorės ir tyrinėtojos muziejininkės Aldonos Stravinskienės entuziazmo dėka. Kiekvieną pavasarį prieš Šv. Velykas ji išsiruošdavo į kaimus, kur buvo gyva kiaušinių marginimo tradicija ir rinkdavo margučius iš pačių margintojų. Tokiu būdu buvo sukaupta didžioji margučių rinkinio dalis. Margučiai atvežti iš Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Kelmės, Prienų, Jurbarko, Varėnos, Mažeikių, Tauragės, Šakių, Šiaulių, Kauno rajonų. Vėlesniais metais margučius muziejus įsigydavo iš konkrečių autorių, marginančių juos ne tik Velykoms, bet nuosekliai ir kūrybiškai plėtojančių šią taikomosios liaudies dailės šaką ir čia pasiekusių įdomių rezultatų, savo kūryba pelniusių net ir tarptautinį pripažinimą.

Rinkinys kaupiamas siekiant atspindėti marginimo tradicijos įvairovę,  jos kaitą, norint šią dar labai gyvą liaudiškos dailės šaką palikti ateities kartoms. Įprasti marginimo raštų simboliai, jau seniai praradę savo archaines prasmes, dabartinį žmogų žavi savo nenuspėjamomis variacijomis, atlikimo švara, meistriškumu, o kartais ir naujai kuriamais, savaip perkuriamais ir pavadinamais raštais, moderniomis margučio suvokimo galimybėmis, naujai atrandamais marginimo būdais.

 

Ar visi saugomi margučiai yra vienodos meninės vertės?

Senus laikus menanti kiaušinių marginimo tradicija buvo gyva Lietuvoje ir plačiai paplitusi. Juos margindavo paprasti kaimo ir miesto žmonės, net vaikai, todėl rinkinyje pasitaiko visokios meninės vertės ir būklės eksponatų. Tačiau margučių rinkinys neabejotinai atskleidžia kiaušinių marginimo būdų ir raštų ornamentinių variantų bei stilistikos gausą, individualaus margintojo braižo unikalumą, tradicijų tąsą ir naujas kūrybines tendencijas. Kolekcijoje išskiriami atskiri autoriai, turintys ryškų individualų marginimo braižą, atsiskleidžia margintojų dinastijos ar giminystės ryšiai, įtakų paplitimas ir sklaida. Šiuo metu muziejuje saugomi 243 autorių margučiai. Tarp jų yra tokių, kurie margučiais pristatyti gausiau, gana išsamiai atspindint kūrybinės raidos etapus, technikų, spalvų kombinacijų ir raštų naudojimo įvairovę, su niekuo nepalyginamą savitumą ar nuoseklią tradicijos plėtotę. Kitų pavardės slepia vieną ar  kelis margučių vienetus. Yra ir nežinomų autorių darbų.

 

 

Ar yra rinkinyje „užsienietiškų“ margučių?

Lietuviškų margučių rinkinį papildo nemaža kolekcija iš Lenkijos Respublikos Seinų ir Punsko krašto lietuviškų kaimų. Taip pat yra guculiškų margučių, atvežtų iš Ukrainos, Ivano-Frankovsko srities. Šie eksponatai yra naudingi tuo, kad leidžia matyti lietuviškų margučių savitumą, o taip pat supažindina su kitokiomis svetimų kraštų kiaušinių marginimo tradicijomis ir išraiškos būdais.

 

 

 

 

 

 

Fotografijų autoriai:

Jogailė Butrimaitė, Tomas Kapočius, Konstantinas Karašauskas.