5 klausimai rinkinio kuratoriui
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grafiką pristato Rasa Adomaitienė
Kas sudaro LDK grafikos rinkinį, kokios jis apimties?
LDK grafikos rinkinyje yra apie 5 tūkstančius XVI–XIX a. grafikos lakštų. Jame saugomi Lietuvoje dirbusių ar lituanistine tematika kūrusių užsienio dailininkų raižiniai.
Vieni seniausių rinkinyje – Mikalojaus Flensburgiečio (Nicolaus Andrea Flensburgensis) 1590 m. išraižytas Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas, Vilemo Jakobo Delfo (Jacobus Wilhelm Delphius) Kristupo Radvilos portretas ir Luko Kiliano (Lucas Kilian) Lietuvos didikų portretai.
XVIII a. Lietuvos grafikos raidą atskleidžia Pranciškaus Vaclovo Balcevičiaus, Ignoto Ksavero Karengos, Mauricijaus Pčickio-Karmelito raižiniai. Vertingas Konstantino Tiškevičiaus pastangomis išleistas XVI–XIX a. Lietuvos dailininkų 185 raižinių albumas „Krašto raižybos paminklai“.
Svarbią XIX a. grafikos rinkinio dalį sudaro Vilniaus universiteto Dailės katedrų profesorių Pranciškaus Smuglevičiaus, Jono Rustemo, Izidoriaus Veiso, Juozapo Saunderso ir jų mokinių Kanuto Rusecko, Vincento Smakausko, Valentino Vankavičiaus, Mykolo Podolinskio, Gotlibo Kislingo raižiniai bei piešiniai. Šių menininkų grafikoje svarbus portreto žanras. Tai daugiausia klasicizmo stilistikos portretai, pasižymintys nepriekaištinga atlikimo technika, piešinio meistriškumu. Rinkinyje taip pat saugoma daugiau nei 230 estampų ir iliustracijų, išleistų XIX a. pirmoje pusėje – XIX a. viduryje Vilniuje veikusiose įvairiose litografijų spaustuvėse (Universiteto spaustuvė, vėliau tapusi Motiejaus Pšibilskio, Antano Kliukovskio, Juozapo Ozemblovskio ir kt.).
Kuriuos kūrinius išskirtumėte kaip LDK grafikos rinkinio pasididžiavimą ar branduolį?
Savo apimtimi ir menine kokybe nedaug kas gali prilygti Jono Kazimiero Vilčinskio, vienos iškiliausių XIX a. asmenybių – gydytojo, kolekcininko, meno mecenato, 1846–1881 m. leistam „Vilniaus albumui“. Tai – neabejotinai reišmingiausias XIX a. grafikos rinkinys.
„Vilniaus albumą“ sudaro Vilniaus architektūros ir vaizduojamosios dailės paminklų vaizdų, kitų kraštų istorinių vietovių ir žymių krašto žmonių litografijos, chromolitografijos, vario ir plieno raižiniai. Tai didelės apimties leidinys, spausdintas Paryžiuje, Lemersjė spaustuvėje, kurioje dirbo geriausi to meto prancūzų dailininkai litografai. Leidėjo tikslas buvo supažindinti Lietuvos visuomenę su svarbiausiais krašto architektūros ir vaizuojamosios dailės paminklais, garsiausiais Lietuvos žmonėmis ir kartu populiarinti istorines, menines vertybes. „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, jas sudarė sąsiuviniai. Išleistos šešios nevienodo formato ir apimties serijos su daugiau kaip 350 grafikos kūrinių. Albumui skirtus kūrinius litografavo Lui Bišbua (Louis Bichebois), Viktoras Adamas (Victor Adam), Adolfas Bajo (Adolphe Bayot), Izidorius Derua (Isidore Deroy), Eženas Siseri (Eugene Ciceri) ir daugelis kitų garsių grafikų. Jie dirbo pagal J. K. Vilčinskio atsiųstus Kanuto Rusecko, Alberto Žameto, Vasilijaus Sadovnikovo, Antano Zaleskio, Karolio Ripinskio, Jono Damelio ir kitų piešinius.
Pirmųjų dviejų „Vilniaus albumo“ serijų estampai skirti vilnietiškai tematikai. Pirmojoje serijoje daugiausia Vilniaus apylinkių vaizdų, pasižyminčių lyrine romantine nuotaika, subtiliu koloritu, detaliu meistrišku piešiniu. Estampai leidžia pažinti ne tik senąją architektūrą, bet ir to meto miesto dvasią. Kompozicijose atgyjančios raitelių, Aušros Vartų maldininkų, senamiesčio gyventojų ir praeivių figūros leidžia susidaryti vaizdą apie tuometinį Vilniaus gyvenimą, miestiečių buitį ir papročius. Antrąją seriją sudaro Vilniaus miesto, jo apylinkių (daugiausia Verkių) peizažai ir reikšmingų istorinių asmenybių, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų portretai. Tai monumentalūs reprezentaciniai kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos, istoriko, rašytojo, publicisto Juzefo Ignaco Kraševskio, rašytojo, istoriko archeologo Adomo Honorio Kirkoro, istoriko archeologo, Vilniaus senienų muziejaus įkūrėjo Eustachijaus Tiškevičiaus, Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus, dailininko Valentino Vankavičiaus portretai.
Kituose albumo sąsiuviniuose plėtojamų temų yra daugiau. Kūriniuose galima rasti Lietuvos ir Lenkijos senovės istorijos įvykių atgarsių, esama ir žymių istorinių asmenybių, menininkų – leidėjo amžininkų, rėmėjų bei prenumeratorių portretų. J. K. Vilčinskiui rūpėjo caro valdžios uždaromų katalikiškų parapijų bažnyčių bei vienuolynų meno turtai, išblaškyti po Rusijos imperiją. Taip pat leidėjas reagavo į savo laiko aktualijas. Populiarindamas 1856 m. įkurtą Senienų muziejų, J. K. Vilčinskis tam paskyrė keletą lakštų. Istoriko archeologo, Vilniaus senienų muziejaus įkūrėjo Eustachijaus Tiškevičiaus portretas ir Vilniaus senienų muziejaus archeologijos salės vaizdas buvo išleisti šio muziejaus atidarymo proga.
Įdomu pastebėti, kad „Vilniaus albumo“ serijose J. K. Vilčinskis tuos pačius vaizdus leido skirtingais dydžiais ir technika (litografija, plieno ar vario raižiniai). Didelė spalvota litografija, kuklus plieno raižinys ir paveikslėlis, laikomas maldaknygėje, pritaikyti skirtingų finansinių galimybių ir socialinių sluoksnių žmonėms. Rinkinyje saugomos ir žavios, akį traukiančios miniatiūros – mažo formato plieno raižiniai ir chromolitografijos, papuoštos ažūriniu apvadu. Dauguma jų sukurtos pagal Vilniaus bažnyčiose buvusius paveikslus.
Tikriausiai nedaugelis žino, kad LDK grafikos rinkiniui priklauso ir šio įspūdingo albumo klišės, t. y. litografiniai akmenys, nuo kurių buvo spausdinami kūriniai. Muziejuje saugoma apie 500 litografinių akmenų. 1937 m. litografiniai akmenys iš Paryžiaus buvo parvežti į Vilnių, o po Antrojo pasaulinio karo perduoti Dailės muziejui. Tarp „Vilniaus albumo“ litografinių akmenų yra ir tokių, kurių atspaudų beveik neišlikę.
Ar LDK grafikos istorijoje dar buvo panašių leidinių, albumų?
Jau besibaigiant „Vilniaus albumo“ leidybai, 1875–1882 m. M. Fajanso litografijos spaustuvėje Varšuvoje Napoleonas Orda (1807–1883) savo lėšomis išleido 260-ies litografijų „Lenkijos istorinių vietovių albumą“ („Album widoków historycznych Polski“), kurio didelė dalis yra saugoma mūsų muziejuje. Piešinius albumui litografavo dailininkas Aloyzas Miserovičius.
Ar LDK grafikos rinkiniuose yra išlikusių senųjų meistrų piešinių pavyzdžių?
Rinkinyje saugoma gana didelė Lietuvos dailininkų piešinių kolekcija. Jos pagrindą sudaro XIX a. kūriniai – Vilniaus universiteto Dailės katedrų dėstytojų ir mokinių akademiniai piešiniai, eskizai, portretai, buitinės kompozicijos, atlikti tušu, anglimi, sepija. Išskirtini religinės dailės srityje dirbusio Simono Čechavičiaus piešiniai, vieno žymiausių klasicizmo stiliaus atstovų Pranciškaus Smuglevičiaus piešiniai tušu ir sepija, Vincento Smakausko, Kanuto Rusecko, Boleslovo Rusecko, Valentino Vankavičiaus, Vincento Slendzinskio, Nikodemo Silvanavičiaus, Alfredo Riomerio piešiniai, kuriuose įamžinti architektūros ir dailės paminklai, to amžiaus žmonės, kasdienio gyvenimo scenos.
Puikaus tapytojo, piešėjo ir pedagogo J. Rustemo kūryboje piešiniai užima ypač svarbią vietą, tačiau rinkinyje jų nėra daug. Apie kūrėjo meistriškumą galime spręsti iš rinkinyje saugomų litografijų ir raižinių, sukurtų pagal šio dailininko piešinius. Tai Kazimiero Bachmatavičiaus litografijų ciklas „Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas“.
Rinkinyje saugomas ir vienas netikėčiausių J. Rustemo kūrinių – kortos. Daug nedidelių figūrinių piešinių, kuriuose vaizduojamos kasdienio gyvenimo scenos, mitologiniai ir religiniai siužetai su įvairiausiais personažais: barzdaskučiais, šlavėjais, aristokratais, kaukių baliaus dalyviais, muzikantais, žydais, akrobatais ir kt., J. Rustemas sudėjo į daug metų kurtų Fantastinių kortų seriją, sulaukusią didžiulio populiarumo tarp to meto meno mylėtojų.
Piešiniai, išgraviruoti Gotlibo Kislingo, nuo 1814 m. buvo platinami prenumeratos būdu. Cenzūrai uždraudus platinti kortas su tam tikrais religiniais siužetais, jų leidyba buvo laikinai sustabdyta. 1828–1831 m. išleista 80-ies kortų serija, atlikta oforto technika, vėliau kortos buvo dar kelis kartus perleistos, taip pat litografijos technika.
Kuo dar įdomus LDK grafikos rinkinys?
LDK grafikos rinkinyje saugomi ypač vertingi žymaus klasicizmo epochos lietuvių architektūros kūrėjo Lauryno Gucevičiaus Vilniaus rotušės projektų originalai. 1781 m., sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, buvo užsakytas pastato atstatymo projektas. 1785–1786 m. architektas L. Gucevičius parengė tris rekonstrukcijos projektus. Patvirtintas buvo trečiasis – mažiausiai sąnaudų reikalaujantis projektas.
Vilniaus rotušė yra vienintelis L. Gucevičiaus statinys, iki šių dienų turintis gausiausią autentišką projektų medžiagą.
Dar vienas pavyzdys, iliustruojantis Pranciškaus Smuglevičiaus meistrystę, – Marko Karlonio (Marco Carloni) vario plokštėse kruopščiai išraižyti raižiniai pagal dailininko piešinius, išleisti albumu „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ („Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“). 1776 m. išleistas albumas, patikslintais mūsų dienų duomenimis, vaizduoja freskas iš Nerono pastatytų Aukso rūmų (Domus Aurea). Šis didelės apimties kūrinys – vienas reikšmingiausių Romos laikotarpiu sukurtų Pranciškaus Smuglevičiaus ciklų. Motyvai, paimti iš albumo, dažnai buvo naudojami sienų puošyboje daugelyje klasicistinio stiliaus rūmų visoje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. LNDM yra saugoma keletas Marko Karlonio nespalvotų ir akvarele bei guašu spalvintų raižinių, iliustruojančių P. Smuglevičiaus grafinės kūrybos užmojį.
