Jono Dovydėno fotografijų paroda „11 kelionių į Afganistaną“
2018 m. lapkričio 9–2019 m. sausio 20 d.
1979 m. Sovietų Sąjunga, gelbėdama prokomunistinių perversmininkų valdžią, į Afganistaną įvedė kariuomenę, tuo sukeldama pirmąjį Afganistano – Sovietų Sąjungos karą. Tuometes opozicinės jėgas – musulmonų partizanus arba mudžachedus rėmė Vakarai, turtingos arabų šalys. Nors Sovietų Sąjunga karą pralaimėjo ir 1989 m. savo kariuomenę išvedė, tačiau taika šiame krašte neįsivyravo. Afganistanas – karų, perversmų, politinių galių susikirtimo vieta. Didžiosios pasaulio valstybės: Sovietų Sąjunga, JAV, Saudo Arabija, Iranas, Pakistantas dažnu atveju rėmė Afganistano vidaus neramumus, tokiu būdu matydamos galimybes stiprinti savo politinius interesus. Tuo tarpu silpnos vyriausybės nepajėgė sukurti normaliai funkcionuojančios valstybės sistemos, įgyvendinti jos funkcijas – parlamentas, teismai, policija ar kariuomenė taip niekada ir netapo šalies atspirtim. Po karo su Sovietų Sąjunga islamas tapo vienintele galia, kurios vedamos vienijos skirtingos šalyje gyvenančios gentys ir etninės grupės. Tai labai sustiprino islamistų įtaką Afganistano politikai. Pakistano kalnuose religinėse mokyklose 10 dešimtmetyje pradėta formuoti politinė-religinė Talibano organizacija, kurios sustiprėjimas pasmerkė Afganistaną žiaurioms ir ilgoms vidaus kovoms, pavertė šalį islamiško terorizmo šaltiniu. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. pražūtingų teroristinių išpuolių JAV, Afganistanas vėl tapo tarptautinės bendruomenės rūpesčio centru. Jungtinių tautų taryba pasiuntė į šalį tarptautines saugumo pajėgas, kurių užduotis – palaikyti vyriausybines pajėgas ir užtikrinti gyventojų saugumą. Nuo 2002 m. tarptautinėse operacijos Afganistane dalyvauja ir Lietuvos kariai.
1985 m. lietuvių kilmės JAV fotografas Jonas Dovydėnas pirmą kartą apsilanko šiame karų, politinio nirtulio ir chaoso nualintame krašte. Pats autorius teigė, kad tuomet Afganistano kovoje su Sovietų Sąjunga matęs paralelę su pokario Lietuvos partizaninio pasipriešinimo judėjimu. Tokia sąsaja glaudžiai susijusi su fotografo kilme. J. Dovydėno ir jo šeimos istorija tipinga Antrojo pasaulinio karo metams: fotografo tėvas – Liudas Dovydėnas žymus tarpukario rašytojas, 1944 m. artėjant frontui ir sovietų armijai kartu su šeima traukiasi į Vakarus. Penkerius metus Dovydėnai praleidžia karo pabėgėlių stovykloje Vakarų Vokietijoje, kur Jonas pradeda lankyti mokyklą, kol 1949 m. šeima persikelia į JAV. Kaip ir daugelis JAV lietuvių išeivijos, jaunasis Dovydėnas išsiugdo idealistinį santykį su palikta tėvyne ir besąlyginę parama laisvos Lietuvos idėjai. Todėl nesunku suprasti, kad, nors kultūriškai tolimų, Afganistano gyventojų kova prieš Sovietų Sąjungą galėjo asocijuotis su pokario Lietuvos partizanų judėjimu.
Fotografo pažintis su Afganistanu, trukusi daugiau kaip 20 metų (į šią šalį autorius vyko bemaž 11 kartų), virto reikšminga autoriaus kūrybos dalimi. Chronologine tvarka parodoje pristatomos nuotraukos atspindi tik nedidelį šio archyvo fragmentą. J. Dovydėnas XX a. amerikietiškos fotografijos mokinys. Jo tiesioginiai mokytojai buvo JAV fotografijos grandai Harry Callahanas ir Aaronas Siskindas. Į Afganistaną atvyko jau kaip patyręs laisvai samdomas profesionalus fotografas. Tad mokykla ir fotografo įgūdžiai formavo ir vaizdinį pasakojimą apie šią šalį. Jo nuotraukos pasakoja apie čia gyvenančius žmonės, kuriems karas tapo kasdienybe. Kare sutinkami ne tik kovotojai, kalnuose planuojantys priešo antpuolį, čia ir vaikai mokyklose, keliaujantys, gaminantys maistą, susiburiantys šventėms ar kaimyniškiems pokalbiams Afganistano gyventojai, gatvės turgūs. Fotografijose kareivių ar civilių buities akimirkos persipina su tų žmonių portretais; vaizdai demonstruoja akistatą, kurioje visi veikia lygiomis teisėmis.Tačiau kompoziciškai akiai malonūs kadrai negali paslėpti politikos: beveik kiekviena gyvenimo sritis yra paliesta kažkieno kito priimtų sprendimų padarinių.
J. Dovydėno nuotraukos liudija daugiau kaip 30 metų trunkantį karą, teisingiau jo pasekmes, tikros kovos vaizdų čia beveik neaptinkame. Fotografo dėmesį traukia šio chaoso paliekami neužgydomi randai žmonių kūnuose, likimuose ir kraštovaizdyje. Tai fotografinis pasakojimas, rodantis šalį tokią, kokią ją mato čia atvykęs Vakarų pasaulio žmogus.
Parodos kuratorės: Goda Aksamitauskaitė ir Ieva Mazūraitė-Novickienė
Parodos dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Parodos organizatorius LDM Nacionalinė dailės galerija
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjas UAB Exterus, Imparat
Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius
www.ndg.lt
